Įsibėgėjus atostogų sezonui daugybė šalies gyventojų keliauja į užsienį pailsėti ir patirti naujų įspūdžių. Draudikai pastebi, kad draudimo įvykių skaičiai jau grįžo į priešpandeminį lygį. Nutikus nelaimei keliautojai neretai tapatina Europos sveikatos draudimo kortelę ir kelionių draudimą bei neatskiria, kokią apsaugą šios skirtingos priemonės užsienyje jiems suteikia.
„Pirmiausia, po Europos valstybes keliaujantys žmonės ne visada žino, kad Europos sveikatos draudimo kortelė jiems garantuoja būtinąją medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose. Tai reiškia, kad apmokama ne už visas suteikiamas medicinos paslaugas. Patekus į kitokią gydymo įstaigą, padėti galėtų tik kelionės draudimas“, – sako „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Jis atkreipė dėmesį, kad būtinosios medicinos pagalbos apimtys Europos šalyse yra skirtingos, todėl kai kur žmonės už suteiktas paslaugas turi sumokėti priemokas. „Jas, kaip ir transportavimo ar paslaugų, suteiktų privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, išlaidas kelionės draudimo turėtojams atlygina draudimo bendrovės“, – pažymi V. Katilienė.
Pasak V. Katilienės, į svečias šalis keliaujantys žmonės taip pat ne visada atkreipia dėmesį į kortelės galiojimo geografiją. „Europos sveikatos draudimo kortele nepavyks pasinaudoti Turkijoje, Egipte ar kitose tarp mūsų šalies keliautojų populiariausiose šalyse. Planuojant atostogas šiose valstybėse reikėtų rinkis kelionių draudimo apsaugą. Europos sveikatos draudimo kortele galima pasinaudoti Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos konfederacijoje“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.
Jis taip pat patarė vykstant į užsienį pasitikrinti dokumentų galiojimo laiką. „Kad jie baigė galioti keliautojai kartais sužino tik tada, kai įvyksta nelaimė, todėl reikėtų nepamiršti prieš kelionę pasitikrinti datas ir, esant reikalui, atnaujinti dokumentą. Draudimo sutartis taip pat rekomenduojame sudaryti prieš išvykstant, nes draudimo apsauga įsigalioja nuo draudimo liudijime nurodytos dienos 00:00 val. (Lietuvos laiku), bet ne anksčiau nei sumokama draudimo įmoka. Draudimo sutartis negalioja, jei ji buvo sudaryta apdraustajam esant užsienyje. Išskyrus atvejus, kai sutartis pradeda galioti po 7 kalendorinių dienų po draudimo sutarties sudarymo ir įmokos sumokėjimo“, – pataria V. Katilienė.
Keliautojai, vykdami į užsienį, visada turėtų įsivertinti, į kokią šalį jie važiuoja, kiek ten kainuoja medicinos paslaugos ir kokių nelaimingų atsitikimų per atostogas gali įvykti. „Pirkdami maisto produktus, žmonės pirmiausia pasirenka gamintoją, skaito jų sudėtį, kainą ir analizuoja kitas detales, taip reiktų elgtis ir renkantis kelionių draudimo paslaugą. Visada labai svarbu išsiaiškinti sutarties sąlygas ir įsitikinti, kad pasirašoma draudimo sutartis apsaugos nuo tų rizikų, su kuriomis galimai teks susidurti. Svarbiausia, kad draudimo apsauga atitiktų konkrečius kiekvieno keliautojo poreikius“, – paaiškina draudikė.
Ji atkreipė dėmesį, kad keliaudami į užsienį žmonės dažniausiai renkasi medicininių išlaidų draudimą. „Jie pasirūpina pagrindu – draudimu, kuris atlygins išlaidas, jei teks gydytis, pirkti vaistus, o esant reikalui – pargabens namo“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
„Gjensidige“
