Nuo gruodžio 1 d., popietės, eismas jau vyksta per Lentvario tunelį po geležinkelio pervaža. Šiuo tuneliu gali naudotis ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji – jiems tunelyje įrengta nuo automobilių eismo visiškai atskirta pėsčiųjų zona. Visą projektą numatyta pabaigti 2022 m. pavasarį, kai bus baigti su šio projekto infrastruktūros tvarkymu susiję darbai – tvoros įrengimas, apdaila ir kita.
„Lentvaryje įrengtas modernus transporto mazgas, puikiai suderinantis traukinių, automobilių ir pėsčiųjų eismą. Pagaliau išspręsta daugelį metų trukusi problema, apsunkinusi geležinkelio linijos kirtimą, – iki šiol geležinkelis dalino miestą į dvi dalis. Atlikti darbai sudarys sąlygas sklandžiam, darniam ir saugiam eismui, taigi investicijos į šią infrastruktūrą tikrai prasmingos“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Vykdant projektą Lentvaryje, naujai rengiamos Dzūkų gatvės tęsinyje, ties požemine geležinkelio perėja, įrengta autobusų sustojimo aikštelė bei automobilių stovėjimo aikštelė, skirta tiek automobiliams, tiek autobusams, todėl norintiems keliauti traukiniais sudaryta galimybė Lentvario geležinkelio stotį pasiekti ne tik viešuoju transportu, bet ir savo automobiliais.
Šis projektas unikalus dėl rangovo taikytos technologijos – pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse tunelis buvo stumiamas po geležinkelio bėgiais, nenutraukiant traukinių eismo. Geležinkelio keliai buvo „pakabinti“ ant laikinų plieninių konstrukcijų, kurios rėmėsi į laikinus mikropolių tipo pamatus. Reikiamame gylyje įrengtoje statybvietėje buvo išbetonuoti tunelio segmentai, kurie domkratais buvo stumiami išilgai tunelio ašies, tuo pat metu iš tunelio vidaus kasant ir išvežant gruntą. Automobiliams ir pėstiesiems skirtas tunelis yra 64 m ilgio, 15,4 m pločio, sveria 6720 tonų.
Pasak, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, per ne visus metus pastačius šį tunelį išspręsta dešimtmečiais trukusi Lentvario miesto padalinimo problema. Dabar eismo dalyviai galės saugiai keliauti iš vienos miesto pusės į kitą ir dėl intensyvaus traukinių eismo nebegaiš laiko prie pervažos. „Pabrėžtina, kad tai jau kelintas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos projektas, įgyvendintas su partneriais, kai ilgus metus miestai dalinti į kelias dalis yra sujungiami. Kartu su partneriais vietos savivaldybėmis ir „LTG Infra“ sutvarkius infrastruktūrą sujungta Plungė, Mažeikiai, o dabar ir Lentvaris. Tikiuosi, kad šis unikalus inžinerinis statinys iš esmės prisidės prie visuomenės gerovės ir patogumo“, – sako R. Lipkevičius.
„Naujoji dviejų lygių pervaža Lentvaryje užtikrina itin saugias ir patogias sąlygas kirsti geležinkelį automobiliams, dviratininkams, pėstiesiems, o taip pat leidžia padidinti specialiuosius poreikius turinčių žmonių mobilumą. Šiuolaikiška pervaža atveria galimybes organizuoti traukinių eismą per miestą, užtikrinant kuo mažiausią triukšmo lygį. Be to, šių metų rugsėjį „LTG Infra“ baigė dar vieną projektą – Lentvaryje įrengta triukšmo slopinimo sienutė, kuri pagerina šalia geležinkelių gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę“, – sako Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius.
„Ne paslaptis, kad Lentvario geležinkelio pervaža trikdydavo ir ženkliai koreguodavo vietinių gyventojų, svečių darbotvarkes ir gyvenimus. Įrengtas tunelis ne tik jau išsprendė dešimtmečių susisiekimo problemą, bet ir sunormalizavo lentvariečių gyvenimo ritmą – pagaliau miestas tapo vientisu, nebedalomu. Savo ruožtu dėkoju partneriams, rangovams už operatyvų ir sklandų darbą. Man, kaip lentvariečiui, taip pat ir visos mūsų savivaldybės gyventojams šiandienos įvykis – didžiausia ir svarbiausia 2021-ųjų metų dovana! “, – sako Trakų rajono meras Andrius Šatevičius.
Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4707 Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė 4,95 km naujos statybos projektas buvo pradėtas įgyvendinti pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Trakų rajono savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ partnerystės sutartį, pasirašytą 2020 m. rugpjūčio mėn. Sutarties vertė – 20,7 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Europos Sąjungos investicijų lėšomis.
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
