Lapkričio 3 d. 18:30 val. Antakalnio galerijoje (Antakalnio g. 86, Vilnius) atidaromoje parodoje MIŠKAS, menininkė Jūra Vaškevičiūtė pristato pastarųjų metų keramikos ir tapybos kūrinius, kuriuose jautriai vaizduoja gyvosios gamtos pasaulį.
Jūra Vaškevičiūtė – universali menininkė, jautri kūrėja, kuriai yra svarbios ne tik raiškos priemonės, savirealizacija, emocija, forma, bet ir globalesnės, universalios mūsų egzistencijos problemos bei siekis jas suaktualinti, „iškelti į paviršių”, siekis priversti žiūrovus suklusti, įsiklausyti į gamtos grožį bei skundus ir prašymus, prašymus neniokoti, bet saugoti, globoti.
Dažnas iš mūsų susigraudina fotografijose arba kino dokumentikoje pamatę sulysusią baltąją meška, našlaičius lokiukus ar naftos košėje įkalintus jūrinius paukščius, tinkluose žūstančius delfinus, susijaudina, bet tarsi tik tuo momentu ir toliau sau gyvena, nesusimąstydami, kad reikalinga ne tik emocinga reakcija į gamtos skriaudas, bet būtinas ir kiekvieno iš mūsų indėlis, kažką keičiant, rūpinantis, švarinantis jeigu ne globaliu mastu, tai bent šalia savęs, kad ir artimiausiame miške…
Jūros Vaškevičiūtės tapybos ant popieriaus ir keramikos paroda „Miške” kelia būtent tokias problemas, savo sukurtais kūriniais skatina ne tik simpatiją gyvosios gamtos tvariniams, bet priverčia suklusti, susirūpinti, empatiškai pažvelgti į kiekvieno vaizduojamo, „portretuojamo” žvėrelio, roplio, paukščio labai gyvas akis.
Keramikos skulptūros (akmens masė), tapybos darbai ant popieriaus ir yra portretiniai kūriniai, nes Jūra sugeba tuos gyvūnus, paukščius personifikuoti, sužmoginti, tuo dar labiau priartindama jų gyvasties problemas. Ne kiekvienam menininkui, besiimant animalistikos studijų pavyksta taip individualizuoti, jautriai pateikti gyvąją natūrą. Menininkei tai puikiai pavyksta, matome ne unifikuotus, itin stilizuotus gyvūnus, bet jų esmę, charakterį, temperamentą atskleidžiančius vaizdinius ir figūras, kur kiekvienas gyvas padarėlis turi unikalią povyzą, skleidžia tikrą emociją, meilę savo jaunikliams ar liūdnai žiūri į „visagalio” žmogaus akis, žmogaus, kuris gali ne tik kenkti, naikinti, bet ir rūpintis bei globoti.
Jūra – emocijos žmogus, kupinas dvasinės bei fizinės užuojautos, nes tikrai gi labai svarbi yra tikra, išjausta, autentiška patirtis bei emocija, ypač pasirenkant savo kūrybos objektu gyvosios gamtos gyventojus, lipdant bei piešiant „gyvybę” ir gyvūnų „portretus”.
Menininkė jau daug metų ne tik kuria keramikos objektus, skulptūras, bet ir tapo ant popieriaus, remdamasi Japonijos bei Kinijos tradicijomis bei technikomis. Japoniškame ryžių popieriuje tušu bei akvarele lieja sparnuotų ir ne tik pavidalus. Tokia tapyba yra sudėtinga tuo, kad dažniausiai viską reikia sukurti vienu ypu, vienu atsikvėpimu, be „užtapymų” ir pataisymų. Jūrai tai puikiai pavyksta, darbai gimsta ekspresyvūs, autentiški, kupini empatijos ir puikaus gyvūnijos pasaulio formų pajautimo.
Akmens masės skulptūrose taip pat jaučiamas individualizuojantis požiūris į kuriamo žvėrelio, gyvūno pavidalą. Jie tarsi gyvi ir liūdni, ir žaismingi, glaudžiantys savo jauniklius. Gyvos jų akys, kurioms autorė dažnai panaudoja pusbrangius akmenis (tai taip pat pagarbos gamtos kūrinijai ženklas).
Paroda „Miške” mus priartina prie gamtos, miško, tai tikrai itin charakteringa, emocionali, autentiško požiūrio į gamtą kupiną ekspozicija.
Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė
Paroda veiks iki lapkričio 17 d.
