Vilniaus mažojo teatro dramaturgijos ir teatro bandymų erdvė „DramaTest“ palengva įsibėgėja, nors kol kas – dar tik virtualioje erdvėje. Pastarąsias savaites teatro trupė nuolat dalyvauja skirtingos klasikinės bei šiuolaikinės dramaturgijos skaitymuose, specialiai suburta komisija vertina atviro kvietimo metu pateiktas būsimųjų dalyvių paraiškas, o pirmieji jau patvirtinti projekto dalyviai palengva pradeda darbus.
Tarp šių dalyvių – režisierė Gabrielė Tuminaitė, „DramaTest“ metu kursianti videodarbą pagal Paulinos Pukytės pjesę „Kalno poza“. Feministinė absurdo pjesė G. Tuminaitės darbe atsiskleis įkvėpimo semiantis iš septintajame – aštuntajame dešimtmetyje gimusio performing for the camera žanro, vintažinių TV spektaklių ir film noir.
Impulsas trumpiems ir greitiems eskizams
Bendradarbiavimas su rašytoja Paulina Pukyte režisierei Gabrielei Tuminaitei nėra naujiena – abi kūrėjos yra ne kartą bendradarbiavusios kuriant spektaklius Vilniaus mažajame teatre. Režisierė prisimena, kad pažintis su naująja autorės pjese „Kalno poza“ įvyko prieš pat užgriūvant antrajam karantinui, po spalio mėnesį Vilniaus mažajame teatre įvykusio Andrejaus Kureičiko pjesės „Įžeisti. Baltarusi(j)a“ skaitymo.
„Prisidėdami prie visame pasaulyje prasidėjusių Baltarusijai palaikyti skirtų skaitymų per itin trumpą laiką, vos tris dienas, su trupe sukūrėme eskizą. Tas darbas ėjosi labai sklandžiai, pjesė ir jos nuotaika puikiai tiko aplinkybėms, tad buvau pagauta azarto – norėjosi pabandyti daugiau paeksperimentuoti kuriant eskizus“, – prisimena Gabrielė Tuminaitė. Skaityme apsilankė ir teatro renginių nepraleidžianti Paulina Pukytė, kuri režisierei užsiminė parašiusi naują trumpą pjesę, neseniai išspausdintą literatūros žurnale „Metai“.
Perskaičiusi naująjį dramaturgės darbą G. Tuminaitė sako supratusi, jog jis puikiai tiktų trumpam, nedidelės apimties eskizui. „Ši pjesė, kaip ir būdinga autorei – netradicinė, itin išskirtinė savo forma. Ko gero, paprasčiausia ją būtų pavadinti absurdo komedija feminizmo tema, tačiau reikia gerai pasukti galvą, kad šią medžiagą suprastum“, – sako režisierė ir prisimena po pažinties su tekstu supratusi, jog neišvengiamai prasidėsiantis karantinas dar ilgai neleis susitikti su žiūrovais, tad teks ieškoti alternatyvių sprendimų, kaip pjesę perkelti į teatro erdvę.
Įkvėpimas – iš senųjų kino ir televizijos žanrų
Antroji pandemijos banga visus kūrėjus nubloškė į skaitmeninį formatą, tad Gabrielė Tuminaitė sako pradėjusi svarstyti, kaip tiesmuką eskizo filmavimą pakeisti įdomesne forma. Šiam eksperimentui pasitarnavo performance for the camera žanro ypatybės – kamera čia virsta ne tik neutraliu mediumu perteikti žiūrovams vaizdą scenoje, bet ir pilnaverte veiksmo „dalyve“.
„Mūsų kūrybiniame procese bus daug eksperimentavimo – nors planuojame repetuoti taip, kaip repetuotume įprastam sceniniam pastatymui, iškart galvosime, kaip visa tai pritaikyti kamerai ir montažui. Iš to atsiranda naujos taisyklės, neįprastos teatro scenai“, – teigia G. Tuminaitė. Anot jos, teatre esantis apšvietimas, šešėliai ir dekoracijos yra dėkingi absurdo žanrui bei stilistikai – pro kameros objektyvą netgi senų spektaklių rekvizitas gali tapti visai neatpažįstamas. Įkvėpimo kūrybinė komanda ieško ir į užmarštį benugrimztančiame TV spektaklių žanre, kuris, pasak režisierės, šiais laikais jau dvelkia vintažu, suteikiančiu žanrui savotiško žavesio. Be to, „Kalno poza“ pasižymės juodai balta estetika, tad inspiracijų pasiūlo ir klasikinio film noir žanro ypatybės, bandymai pritaikyti jas scenoje.
„Šis ieškojimų procesas labai įdomus, juolab, kad šiuo metu neturime kito pasirinkimo – kamera tampa mūsų vieninteliu būdu pasiekti rezultatą. O šį rezultatą pamatysime tik pačioje pabaigoje – būtent tai suteikia didžiausią intrigą kūrybiniam procesui. Laukiame gyvų repeticijų, kur saugiai susitiks nedidelės žmonių grupės, ir pradėsime šią mozaiką dėlioti“, – sako teatro kūrėja. Darbas su „Kalno poza“ jai žada daug atradimų – pasak režisierės, filmuojant įprastai sukurtą spektaklį viskas yra žinoma iš anksto, o šio eskizo kūrimo metu čia pat kadre bus bandoma sukurti ir veiksmo vietą, ir personažus, taigi, teatrinį darbą daugiau pritaikyti kino kalbai.
Teatriniai tyrinėjimai – su stipria komanda
Gabrielė Tuminaitė džiaugiasi, kad karantinas turėjo ir gerąją pusę bei suteikė galimybę padirbėti su mažesniais pastatymais, leidžiančiais plačiau eksperimentuoti. Kūrėjos teigimu, „DramaTest“ užduotis – užčiuopti pasirinktos medžiagos esmę, atrasti principą, kaip geriausia ją atskleisti, o ne sukurti nuo pradžios iki galo išbaigtą darbą. Kūrybinė komanda nekelia sau tikslo nufilmuoti pilnametražį filmą ir neatmeta galimybės, jog rezultatas taps, pavyzdžiui, keliolikos minučių trukmės vaizdo klipu.
„DramaTest” metu atsakymai ateina tik proceso finale, o viskas prasideda nuo pirminės minties, intrigos, kurią norisi patikrinti, patyrinėti. Įprastomis gyvenimo sąlygomis, ko gero, negalėtume to patikrinti, nes tai būtų per prabangu laiko, teatro resursų, aktorių užimtumo prasme – repertuaro spektakliai kasdienybėje stoja į pirmą planą. Na, o dabar yra laikas tokiems eksperimentams, bandymams ir testams”, – sako režisierė.
Nėrimas į nepažįstamas formas menininkės negąsdina – nors, pasak jos, niekas nėra apdraustas nuo nusivylimo eksperimentui nepavykus, G. Tuminaitė beveik įsitikinusi, kad nesėkmė neištiks, nes prie eskizo dirba itin talentingų kūrėjų komanda. „Pirmojo skaitymo metu turėjome galimybę visi pasimatyti virtualiai ir galiu drąsiai sakyti, kad „Kalno pozos“ komanda yra labai stipri – joje turime aktores Eglę Mikulionytę, Elžbietą Latėnaitę, Rasą Jakučionytę, Gabrielę Ladygaitę, aktorius Arvydą Dapšį, Rimantą Bagdzevičių, Edmundą Mikulskį, Tomą Kliuką. Bet koks bandymas su tokiu kūrybiniu užtaisu vienaip ar kitaip duos įdomių rezultatų“, – ateities planus optimistiškai regi režisierė.
Parengė Agnė Vidugirytė
Nuotr. Lauros Vansevičienės
