Judėjimo kontrolė prasideda nuo gruodžio 16 d. iš viso Lietuvoje bus įrengta iš viso 250 kontrolės postų, judėjimo kontrolei užtikrinti bus pasitelkta apie 1 500 policijos pareigūnų.
Policija organizuos stacionarius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios į miestus transporto priemonės. Dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis, bus įrengiamos stebėjimo kameros ar statomi draudžiamieji ženklai. Kiekviename poste dirbs mažiausiai du pareigūnai, didelio eismo intensyvumo postuose bus pasitelkiami policijos rėmėjai, šauliai ir pan.
Blokavimo postai prie įvažiavimų į miestus:
nuo gruodžio 18 d. 13 val. iki gruodžio 20 d. 21 val.
nuo gruodžio 23 d. 13 val. iki 27 d. 21 val.
nuo gruodžio 31 d. 13 val. iki sausio 3 d. 21 val.
Jei žmonėms kyla klausimų, jie gali pasiskambinti policijos informacijos telefonu 8 700 60 000, darbo dienomis – nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro.
Artėjantį savaitgalį budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose, taigi visoje Lietuvoje savaitgalį patruliuos 920 ekipažų. Paprastomis, ne švenčių, dienomis budės 750 ekipažų. Judėjimo kontrolei tarp savivaldybių vykdyti papildomai dirbs dar 60 policijos ekipažų, kurie tikrins judėjimo teisėtumą.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus:
Vykimas į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų galimas (taip pat ir tais atvejais, kai minėti objektai yra kitose savivaldybėse). Tokiu atveju vykstantis asmuo turi turėti tarptautinį keliavimą pagrindžiančius dokumentus, pvz. lėktuvo bilietus.
Iš užsienio šalies grįžęs asmuo, jei jam netaikoma saviizoliacija ir jis:
– turi nekilnojamo turto Lietuvoje, gali vykti ir apsistoti tik ten.
– nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, gali vykti pas giminaičius, su kuriais bus: pvz. tėvus, seseris, brolius, sutuoktinius, vaikus, sutuoktinių vaikus. Tais atvejais, kai santykiai tarp asmenų nėra teisiškai įforminti, pareigūnai situaciją vertins individuliai.
Bendradarbių vykimas vienu automobiliu galimas, skaičius ribojamas tik pagal transporto priemonėje įrengtą maksimalų vietų skaičių. Tokiu atveju asmenys turi pagrįsti, kad dirba kartu (pvz. darbo sutartys, darbuotojų pažymėjimai ir pan.). Kartu būtina laikytis visų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų reikalavimų, keliamų darbo metu.
Vaikų judėjimas – vežti vaikų į kitas savivaldybes negalima (pvz. pas senelius), taip pat negalima jų palikti pas giminaičius toje pačioje savivaldybėje.
Parsivežti vaikus iš kitos savivaldybės galima, tačiau pareigūnai kiekvieną situaciją vertins individualiai ir galės imtis papildomų priemonių situacijai įvertinti. Pažymėtina, kad net ir leidus pasiimti vaikus, su giminaičiais kontaktuoti negalima.
Kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, judėjimo ribojimų metu su tuo iš tėvų vaikas ir turi būti. Vykti pas kitą iš tėvų galima tik tuo atveju, jei teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta aiškiai nustatyta pas abu tėvus (t. y. ve vienam iš tėvų suteikiant teisę matytis su vaiku, o nurodant, kad dalį laiko vaikas gyvena pas vieną, dalį laiko – pas kitą iš tėvų).
Dėl ugdymo paslaugų vežti vaikus į kitą savivaldybę leidžiama (tik dėl ugdymo paslaugų, kurios vyksta ne per nuotolį, pvz. į darželį), tokiu atveju būtina turėti ugdymo paslaugų sutartį.
Rūpinimasis asmenimis, kurie serga ar negali pasirūpinti savimi patys – tai yra leidžiama, tačiau, atsižvelgiant į itin didelę tokių atvejų įvairovę, tokius atvejus pareigūnai vertins individualiai. Vykstantiems asmenims rekomenduojama turėti pagrindžiančius dokumentus (pvz. apie prižiūrimo asmens sveikatos būklę), kai tokia galimybė yra.
Vykimas į kitas savivaldybes asmeniniais tikslais:
– rekomenduojame nevykti niekur, kur negalėsite savo vykimo ir buvimo teisėtumo pagrįsti dokumentais;
– jei išvyksite į kitą savivaldybę, o vėliau norėsite grįžti, tą padaryti bus galima tik turint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1418 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ numatytą teisėtą vykimo tikslą pagrindžiančius dokumentus (pvz. būsto nuomos sutartis, nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus, darbo santykius įrodančius dokumentus (kai vykstama darbo reikalais). Jei minėtų ar kitų teisėtą tikslą pagrindžiančių dokumentų pateikti negalėsite, iki judėjimo ribojimų pabaigos (2021 m. sausio 3 d. imtinai) grįžti negalėsite;
– jei ne savo gyvenamosios vietos savivaldybėje turite nekilnojamojo turto arba esate ten registruotas, Jūs turite teisę vykti, tačiau Jums galioja ir kiti apribojimai – pvz. bendravimas tik vieno namų ūkio ribose (pavyzdžiui, grįžimas pas tėvus, senelius ir (ar) kitus giminaičius šį reikalavimą pažeistų);
– persikraustyti galima ir tarp skirtingų savivaldybių, tačiau tokiu atveju vykti būtina su visais asmeniniais daiktais, o pareigūnas situaciją vertintų individualiai (pvz. vykimas su keliais asmeniniais daiktais netraktuojamas kaip persikraustymas);
– vykstant į savo tikslą, galima kirsti ir kelias savivaldybes, bet jos turi būti pakeliui Jūsų teisėtam vykimo tikslui;
– vykti perduoti maisto ir kitų dalykų į kitas savivaldybes (taip pat ir bekontakčiu būdu) negalima (išskyrus atvejus, kai rūpinamasi asmenimis, kurie serga ar negali savimi pasirūpinti patys).
Vykimas į kitas savivaldybes dėl (planinių) sveikatos priežiūros paslaugų galimas, rekomenduotina turėti vykimo tikslą pagrindžiančius dokumentus (pvz. el. patvirtinimą iš sveikatos priežiūros įstaigos).
Studentai, atsižvelgiant į tai, kad studijos vykdomos nuotoliniu būdu, išvykę iš miesto, kuriame studijuoja, grįžti į jį negalės (nebent turi bendrabučio ar kitos gyvenamosios vietos nuomos sutartį, nekilnojamojo turto ar yra registruoti toje savivaldybėje).
Apgyvendinimo paslaugų teikimas leidžiamas, tačiau jomis naudotis galima tik gyvenamosios vietos savivaldybės ribose (nepriklausomai nuo to, kada sudaryta apgyvendinimo paslaugų sutartis).
Prekių pristatymas į kitas savivaldybes galimas, atsiėmimas – tik toje pačioje savivaldybėje.
