Plastikinis? Popierinis? Tekstilinis? Koks pirkinių krepšys yra draugiškiausias gamtai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo vilnietės, susirinkusios į tekstilinių maišelių atnaujinimo dirbtuves „Dėk’ui” butike Vilniaus senamiestyje.
Tai vienas iš 130 renginių Lietuvoje, įtrauktų į Vokiečių kalbos dienų „Ö kaip öko?” programą. Pagrindiniai jos akcentai – tvarumas, ekologiškumas ir kūrybingumas.
Dirbtuvėse visi norintys galėjo susitaisyti ir papuošti turimus tekstilinius maišelius, perkeldami ant jų Vokiečių kalbos dienoms sukurtus aplinkosauginius piešinius.
„Tvariausias yra tas maišelis, kurį jau turime namuose, nesvarbu, popierinis, plastikinis ar tekstilinis. Tik naudojami pakankamai ilgai jie pateisina savo egzistavimą. Buvo labai malonu stebėti, kaip atgimė dėl vienų ar kitų priežasčių džiaugsmo nebeteikiantys krepšiai”, – sakė jas surengusi Milda Paukštė iš tekstilės atnaujinimo studijos „Denim Diaries”.
Vilnietė kostiumo dizainerė Rasa Mekuškaitė tekstiliniais žymekliais ant džinso atraižos perpiešė sraigę plastikiniame butelyje ir vokiečių kalba užrašė „mülltrennung” (liet. „rūšiavimas”).
Smuikininkė Gražina Deičko – Petrovska dirbtuvėse siuvinėjo krabą, žnyplėmis sugriebusį kramtomąją gumą ir įkvėpė diskusijai apie šios atliekos keliamus iššūkius. Kramtomoji guma antra pagal dažnumą atlieka pasaulio miestų gatvėse, pirmauja nuorūkos.
„Iki šių dirbtuvių nesusimąsčiau, kad nešiodama tam tikrus maišelius ar drabužius juos reklamuoju aplinkiniams ir to nenorėdama skatinu vartotojiškumą. Taip pat pamačiau, kaip greitai vieną žinutę galima pakeisti kita, palankesne gamtai”, – įspūdžiais dalinosi Socialinių mokslų kolegijoje studijuojanti šiaulietė Dovilė Sakalauskaitė.
Tris dienas vykusiose dirbtuvėse buvo atnaujinti ir tekstiliniai maišeliai, vilniečių atiduoti į „Dėk’ui” butiką. Dauguma jų – pažymėti vaistinių, alaus, bankų, maisto, drabužių gamintojų logotipais, gauti kaip verslo dovanos, bet nelabai mieli nešioti.
Nebereikalingus, bet vis dar gerus naudoti daiktus į „Dėk’ui” atiduodantys žmonės retai nori pasilikti maišus sau, sako namuose prikaupę gerokai daugiau nei reikia.
Aplinkosaugininkų teigimu, popierinį maišelį reikėtų naudoti bent 4 – 8 kartus, priklausomai nuo storio ir popieriaus rūšies, plastikinį – bent 20 – 30 kartų, tekstilinį – 150 – 170 kartų. Kitaip nei vienas iš jų neatpirks gaminant sunaudotų resursų bei įdėto darbo.
Savaitgalį vykusios tekstilinių maišelių atnaujinimo dirbtuvės užbaigė nuo rugsėjo pradžios „Dėk’ui” butike nuolat vykusių daiktų pernaudojimo dirbtuvių ciklą. Dėl pandemijos organizatoriai jas tęs nuotoliniu būdu per socialinius tinklus.
Nuotr. Stefano Ruffini
—