Nors 2020-aisiais pasaulį užklupusi Covid-19 pandemija sulėtino ekonominio augimo tempus, „Investuok Lietuvoje“ parengta Lietuvos ekonomikos būklės ir jos potencialą ribojančių sisteminių problemų analizė rodo, jog įsibėgėjantys struktūriniai pasaulio ekonomikos pokyčiai gali tapti proga Lietuvai užimti svarbesnį vaidmenį pasaulinėse vertės grandinėse.
Analizės rengėjai pabrėžia, jog artimiausiais metais įgyvendinant priemones, skatinančias ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukelto šoko, svarbu užtikrinti, kad šios priemonės ne tik spręstų kilusius iššūkius, bet ir prisidėtų prie ilgalaikio ekonomikos potencialo didinimo. „Investuok Lietuvoje“ ekspertai išskiria keturias pagrindines strategines kryptis – žmogiškąjį kapitalą, inovacijas, stiprias valstybės institucijas ir regionų plėtrą.
Ekonomikos vystymosi kryžkelėje – du raidos scenarijai
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį realus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 54 proc., tuo tarpu produktyvumo augimas tesiekė 25 proc. Ateityje lėtas produktyvumo didėjimas gali tapti kliūtimi tolesniam darbo užmokesčio didėjimui, o Lietuva patektų į vadinamuosius vidutinių pajamų spąstus. Lietuvos ekonominės būklės analizė rodo, kad tolimesnės ekonominės plėtros galima tikėtis tik sukūrus inovacijomis ir technologijomis paremtus augimo šaltinius.
„Turime unikalią galimybę įgyvendinti struktūrinius ekonomikos pokyčius, nukreipti ekonomikos išteklius ir žmogiškąjį kapitalą pažangios ekonomikos link“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas. Katinas. „Atsižvelgiant į pirmaujančių valstybių patirtį, tarptautinių organizacijų ir ekspertų rekomendacijas, pateikėme siūlymus dėl sprendimų, kurie įgalintų lietuviškąją sėkmės istoriją. Tokiam augimui reikalingos tiek į bendrą ekonomikos konkurencingumą orientuotos priemonės, tiek į konkrečių sektorių stiprinimą nukreiptos iniciatyvos.“
Kritiškai reikalingus struktūrinius pokyčius, pasak „Investuok Lietuvoje“ analitikų, įgalintų valstybės politiką įgyvendinančių institucijų stiprinimas. Tokios institucijos turi tapti valstybės pokyčių varikliu – ekonomikos pažangai kritiškai svarbiose valdymo srityse (švietimas, inovacijos, e. valdžia, valstybės tarnyba ir kt.) sukuriant stiprius institucinius kompetencijų centrus. Kiekvienas iš šių centrų turi turėti atitinkamus žmogiškuosius išteklius, duomenų analizės ir kitus pažangius technologinius pajėgumus, pokyčių valdymo kompetencijas ir galimybes įgyvendinti pilotines iniciatyvas. Tai itin svarbus ir kritiškai reikalingas pokytis, norint užtikrint sėkmingą artimiausio dešimtmečio Lietuvos ekonomikos vystymo strategijos įgyvendinimą.
Specialistų pasiūlos užtikrinimas – svarbiausias uždavinys
Lietuvos visuomenė senėja greičiau nei bet kurios kitos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalies, o pagal kvalifikuotos darbo prieinamumo rodiklį šalis yra Pasaulio konkurencingumo indekso autsaideriai (124-ta iš 141-os). Lietuvoje darbuotojų kompetencijų neatitikimą rinkos poreikiams užprogramuoja švietimo sistemos inertiškumas. Aplinka keičiasi itin sparčiai, o esminiai mokymo organizavimo ir mokymosi principai išlieka nepakitę, trūksta orientacijos į ateities poreikius.
Analizės rengėjai pabrėžia, kad tobulintinos yra absoliučiai visos švietimo pakopos – nuo vidurinių ir profesinių mokyklų iki aukštojo mokslo ir studijų.
Vidurinė mokykla, atvirkščiai nei yra dabar, turi tapti traukos objektu ir kūrybiškumo inkubatoriumi. Anot gairių rengėjų, tokius pokyčius įgalintų holistinė STEAM įgūdžių stiprinimo programa, mokinių profesinio orientavimo (karjeros ugdymo) paslaugų kokybės didinimas ir verslumo ugdymo modulių diegimas, pedagogų verslumo ugdymo kompetencijų stiprinimas.
Manto Katino teigimu, aukštųjų mokyklų finansavimas turi būti paremtas jų rezultatais – absolventų įsidarbinimą pagal numatytą kvalifikaciją, mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą. „Remdamiesi gerosiomis praktikomis matome, kad turi būti skiriama finansinė parama doktorantų ir užsienio tyrėjų iš prestižinių universitetų pritraukimui, studijų inovacijoms ir naujiems moduliams diegti. Dabartinis universitetų ir kolegijų finansavimo modelis nesuteikia šioms organizacijoms galimybės investuoti į pokyčius. Lėšos skiriamos daugiausia einamosioms išlaidoms padengti“, teigia M. Katinas.
Profesinis mokymas neišvengiamai turi būti modernizuojamas Pramonei 4.0, iš esmės atnaujinant infrastruktūrą, metodinę medžiagą ir pritraukiant kvalifikuotus mokytojus, kurie uždirbtų ne mažiau nei tos profesijos specialistų vidurkis rinkoje. Profesinio mokymo kokybę didintų išplėtota pameistrystės sistema pažangiose ekonomikos srityse.
Siekiant realių pokyčių švietimo sektoriuje – nacionalinė švietimo agentūra turi tapti stipriu švietimo kompetencijų centru ir sektoriaus pokyčių varikliu. Ši agentūra turėtų vienyti bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo sričių ekspertus, kurti ir diegti inovatyvius įrodymais grįstus švietimo sprendimus.
Inovacijos – pažangios ekonomikos variklis
Lietuvoje sėkmingai vystosi biotechnologijų, lazerių, finansinių technologijų sektoriai, tačiau dirbančiųjų dalis pažangiausiuose sektoriuose išlieka viena mažiausių ES – tik 12,2 proc. Tuo tarpu tokiose ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse kaip Airija, Švedija, Vokietija ši dalis viršija 20 proc.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ ekspertų, pagrindinės kliūtys Lietuvai įgyvendinti proveržį inovacijų srityje yra suskaldyta inovacijų valdysena, nelanksti ir neefektyvi verslo paramos inovacijoms struktūra bei nepakankama kompetencijų centrų, startuolių akseleratorių ir reguliavimo ekosistema prioritetinių ekonomikos sektorių vystymuisi.
„Šalis, į kurią galime lygiuotis yra Izraelis. Ši valstybė yra pasaulio lyderė pagal lėšas skiriamas moksliniam tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEPI) – beveik 5 proc. nuo BVP. Siekdama ekonomikos transformacijos, Lietuva turi parengti prioritetinių sektorių vystymo strategijas, kurios įgalintų Lietuva tapti pasauline lydere tam tikruose verslo segmentuose“, – teigia M. Katinas.
Esminį postūmį inovacijų vystymui Lietuvoje suteiktų konsoliduotos inovacijų agentūros, kuriai būtų suteiktas pilnas mandatas ir atsakomybė už visos inovacijų ekosistemos vystymą, sukūrimas. Šiuo metu ši atsakomybė skirtinga apimtimi yra išskaidyta 9 skirtingoms agentūroms ir institucijoms. Ši agentūra pritaikytų paslaugas kiekvienai įmonės vystymosi stadijai ir užtikrintų nepertraukiamą finansavimą per visą inovacijų ciklą.
Regionų plėtra – tvaraus ekonomikos vystymosi sudėtinė dalis
Būsimo Lietuvos ekonominio augimo tvarumas labai stipriai susijęs ir su tuo ar pavyks „užkurti“ regioninius centrus. Pasak „Investuok Lietuvoje“, siekiant pakartoti pastarųjų metų sėkmę ir pritraukti didelio masto gamybines investicijas į Lietuvos regionus reikalingi esminiai pokyčiai. Investicijas regionuose stabdo tiek didiesiems, tiek mažesniems ekonomikos centrams aktuali nepakankamos žmogiškųjų išteklių pasiūlos ir kokybės problema. Ryškiausiai problemą iliustruoja inžinerinei pramonei ir Pramonei 4.0 aktualias specialybes baigusiųjų skaičius. Būtini pokyčiai siekiant sukurti naujos kartos švietimo centrus adaptuotus regionų ekonominei specializacijai.
„Investuok Lietuvoje“ analizė pateikia teigiamų regionų vystymo pavyzdžių iš Šiaurės Europos. Pavyzdžiu Danijos Odensės miesto sėkmės istorija rodo, kad regionų pokyčių varikliu galėtų tapti sinergija tarp verslo, savivaldos institucijų ir regiono aukštųjų mokyklų.
Reikalingų pokyčių regionuose galima pasiekti koncentruojantis į Regionų plėtros tarybų stiprinimą, regionų specializacijos išgryninimą, stiprinant regionines profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigas, vystant verslo poreikius atitinkančią infrastruktūrą ir teritorijas.
„Investuok Lietuvoje“ parengtas Lietuvos ekonomikos transformacijos strategijos gaires galite atsisiųsti čia.
Investuok Lietuvoje inf.
