Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, galėtų tapti švenčių diena, o tai reiškia, kad per ją nereikėtų dirbti. Tiesa, kadangi Lietuva ir taip turi itin daug tokių švenčių dienų, o ekonomikai ir biudžeto surinkimui kiekviena jų atsiliepia neigiamai, rekomenduojama naują laisvą dieną skelbti vietoje jau esamos, dėl kurios sutaria socialiniai partneriai.
Trišalė taryba Sausio 13-ąją siūlo vietoj Vėlinių
Praėjusią savaitę vykusio Trišalės tarybos posėdžio metu nuspręsta, kad Sausio 13-oji galėtų būti skelbiama šventine diena vietoje Lapkričio 2-osios, Vėlinių. Ši data tarp nedarbo dienų įtraukta 2019 metais. Dirbti jau daug metų nereikia ir lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną. Lapkričio pirmosiomis dienomis įprasta lankyti artimųjų kapus.
Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar jeigu tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Lietuva – viena daugiausiai šventinių dienų turinti ES
Lietuva yra viena iš daugiausia švenčių dienų – 16 – turinčių ES valstybių narių. Nedarbo diena paskelbus ir Sausio 13-ąją ir neatsisakant esamos nedarbo dienos, jų iš viso būtų 17. Tiek šventinių dienų Europos Sąjungoje turi tik Bulgarija ir Vengrija, o bendras Europos Sąjungos šventinių dienų vidurkis – 12.
Skaičiuojama, kad dėl 1 nedarbo dienos valstybės biudžetas netenka apie 50 mln. eurų.
Vyriausybės išvados paprašyta tada, kai Sausio 13-osios, kaip galimos nedarbo dienos, klausimas pradėtas svarstyti Seime. Trišalė taryba dar vasarį priėmė sprendimą, kad Sausio 13-oji galėtų būti skelbiama nedarbo diena, tačiau nepritarė Seimo siūlymui atsisakyti laisvos Gegužės 1-osios – Tarptautinės darbo dienos.
Šiuo metu Laisvės gynėjų diena yra Atmintinų dienų sąraše, tačiau yra darbo diena.
Darbo kodekse numatyta, kad nedirbama šiomis švenčių dienomis:
- Sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną
- Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną
- Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną
- Krikščioniškų Velykų sekmadienį
- Pirmadienį po krikščionių Velykų
- Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną
- Pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną
- Pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną
- Birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną
- Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną
- Rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną)
- Lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną
- Lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną
- Gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną
- Gruodžio 25-ąją – pirmąją Kalėdų dieną
- Gruodžio 26-ąją – antrąją Kalėdų dieną
SADM inf.
