Vilniaus rajone, Dūkštų apylinkėse veikiantis Karmazinų Anagamos keramikos centras jau antrą kartą suburia Lietuvos menininkus į keraminių skulptūrų simpoziumą „Anagama LT“. Šiais metais simpoziume dalyvauja skirtingų kartų profesionalūs keramikai: Agnė Šemberaitė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Algimantas Kazlauskas, Monika Gedrimaitė, Mingailė Mikelėnaitė, Egidijus Radvenskas, Eugenijus Čibinskas ir simpoziumo vadovė Beatričė Kelerienė. Simpoziumo išskirtinumas – keraminės skulptūros degamos malkinėje aukštakrosnėje – Karmazinų Anagamoje ir tai jau dešimtasis Karmazinų Anagamos degimas. Keraminės skulptūros simpoziumą „Anagama LT” remia Lietuvos Kultūros taryba.
Prieš keturis metus istoriniame Karmazinų slėnyje keramikė Beatričė Kelerienė įrengė malkinio degimo keramikos aukštakrosnę. Tokio tipo krosnys pasaulyje žinomos japonišku „anagama“ pavadinimu. Karmazinų Anagama – vienintelė Lietuvoje ir viena iš keleto tokių keramikos aukštakrosnių esančių Baltijos šalyse bei Skandinavijoje. Degant keramiką anagamoje, spalvos ir faktūros išgaunamos liepsnoms „piešiant“ besilydančiais medžio pelenais. Anagamos technika itin sudėtinga ir reikli meistriškumui, bet leidžia išgauti specifinį atspalvių spektrą, faktūras, suteikiančias kūriniams nepakartojamo originalumo ir ypatingo tvirtumo.
Karantino sąlygomis vykstantis simpoziumas susiduria su specifiniais iššūkiais, sako simpoziumo vadovė Beatričė Kelerienė. Bet ir šiomis sąlygomis pavyko surengti anagamos degimo specifinių technologijų seminarus ir praktikumus. Dalyviai turėjo galimybę perprasti ir įsitikinti, kad anagamos keramikos kūrimas nesibaigia kūrinių nulipdymu ir paruošimu, kaip dažnai tenka girdėti, – paskui, neva, visus stebuklus padaro anagamos krosnis. Anagama yra tik krosnis, sako Beatričė, o anagamos stebuklus paruošia meistrai, apgalvotai sudėdami kūrinius į krosnį ir pasirengdami degimo planą. Šiemet Lietuvos keramikai turėjo galimybę patirti, kad kūrinių išdėstymas Karmazinų Anagamoje, užtrukęs net keturias dienas, yra ypatingai svarbi proceso dalis, siekiant vienokio ar kitokio dekoro efekto. Anagamos meistrystė – tinkamai įvertinti iš kokių medžiagų padarytas darbas ir tinkamai suvaldyti malkų degimo temperatūros kaitą, liepsnų ilgį, sukurti aukštakrosnėje pakankamą pelenų kiekį, tinkamai nukreipti liepsnų liežuvius, nešančius išsilydžiusius pelenus tarp dešimčių ar šimtų darbų krosnyje. Šiemet 114 valandų trukęs Karmazinų Anagamos degimas vyko ekstremaliomis sąlygomis – Karmazinų slėnį buvo užgulęs rūkas, viduryje degimo orai atšalo ir prisnigo. Degant anagamą, svarbu tiksliai reaguoti į oro kaitos niuansus, ir atitinkamai valdyti degimo procesą, matyt, panašiai kaip valdant burlaivį, – dalinasi įspūdžiais anagamos meistrė Beatričė.
Po beveik savaitę trukusio degimo, pareikalavusio 30 erdmetrių specialiai atrinktų malkų, 5 metrų ilgio Karmazinų Anagama aušo visą savaitę. Atvėrus išdegtą krosnį, rezultatais džiaugėsi visi simpoziumo dalyviai – skulptūros įgavo nepaprastų, tik anagamos keramikai būdingų spalvų ir raštų, susiformavusiu iš išsilydžiusių medžio pelenų.
Birželio 17 dieną simpoziumo Anagama LT 2020 metu sukurtos keraminės skulptūros bus pristatytos parodoje Maišiagaloje. Paroda rengiama bendradarbiaujant su Houvalto dvaro Tradicinių amatų centru ir Nemenčinės daugiafunkciniu kultūros centru. Kviečiame apsilankyti parodos atidaryme, pamatyti unikalias anagamos keramikos skulptūras, susitikti su skulptūrų autoriais atvyksiančiais iš Vilniaus, Panevėžio, Liškiavos. Parodos atidarymas Maišiagaloje, Houvalto dvare įvyks birželio 17 d., trečiadienį, 16 val.
Simpoziumo Anagama LT 2020 kūrinių paroda bus eksponuojama Maišiagaloje iki liepos 8 dienos.
Nuotraukos Lino Bučinsko.
