Iki šiol remiantis egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, anksčiau teistas asmuo neturėjo galimybės gauti leidimą ginklui, taigi ir stoti į šaulius, tapti savanoriu ar karininku, užsiimti šaudymo sportu ar medžiokle. Konstitucinis Teismas (toliau – KT) praėjusią savaitę išaiškino, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ) apribodamas galimybę kai kuriems teistiems asmenims įgyti teisę į ginklą varžo asmens teises ir laisves labiau, negu to reikia visuomenės tikslams pasiekti, todėl prieštarauja LR Konstitucijai ir konstitucinės teisinės valstybės principui.
Įvertinęs esamą leidimų ginklui išdavimo tvarką, KT nurodė nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Kitaip tariant – spręsti dėl leidimo ginklui kiekvienu atveju atskirai įvertinant visas aplinkybes.
Todėl nuo kitų metų policijos įstaigos priimdamos sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus, privalės vertinti nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Pasak šią bylą vedusio advokatų kontoros „JurisConsultus“ partnerio, advokato Gilberto Kinderevičiaus, tai didelė žmogaus teisių pergalė, mat KT pasisakė dėl būtinybės keisti nusistovėjusį teisinį reguliavimą. „Šis teismo sprendimas kartu rodo, jog mūsų teisinėje sistemoje dar yra daugybę spragų, tačiau po truputį keičiamės ir vis labiau gerbiame žmogų, jo teises bei tolstame nuo Rytų bloko tradicijų, taip artėdami prie vakarams būdingų teisinės valstybės principų”, – sako jis.
Šis konstitucinių teisių klausimas kilo tuomet, kai prašydamas leidimo medžiokliniam ginklui į Policijos komisariatą kreipėsi bene prieš dešimtmetį dėl nusikaltimo teistas asmuo. Tuomet jam buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Jo teistumas jau buvo išnykęs.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad suėjus terminams, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, todėl turėtų galimybę turėti visas pilietines teises.
Jaunystės klaidos neturėtų tapti šleifu visam gyvenimui
„Šiuo metu GŠKĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl nepriekaištingos reputacijos, apskritai užkerta asmeniui, teistam už atitinkamą nusikaltimą, tačiau nebeturinčiam teistumo, galimybę kada nors įsigyti ginklą. Tokiu atveju susiklosto situacija, kad net ir faktiškai po konkrečios nusikalstamos veikos padarymo pasikeitus asmens gyvenimo aplinkybėms bei jo asmenybei, asmuo ir toliau patiria nepagrįstus savo teisių ribojimus, yra ir toliau baudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, kurios bausmę jau yra atlikęs. Net vedinas patriotiškų tikslų jis negali tarnauti savo šaliai tapdamas šauliu ar kariu, juolab užsiimti su šaunamaisiais ginklais susijusiu sportu, medžioti ar turėti ginklą savigynai.
Tad iš esmės klausimas yra toks – ar mūsų santvarka iš ties tiki, tuo, ką deklaruoja – t.y. kad teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą, jam turi būti sudaromos realios galimybės integruotis į visuomenę, socializuotis joje bei nediskriminuojant naudotis asmenims priklausančiomis teisėmis“, – sako teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijavęs Gilbertas Kinderevičius, advokatų kontoros „JurisConsultus“ partneris, advokatas.
„Sutikite, jog tikrai yra daugybę pavyzdžių, kuomet įvykdomi nusikaltimai dėl neapdairumo ar jaunystėje stokojant gyvenimiškos patirties, tačiau tos klaidos nereiškia, kad būtent šiuo keliu žmogus ketina eiti. Yra aibė pavyzdžių, kuomet tokie žmonės galiausiai tampa dorais ir įstatymus gerbiančiais piliečiais, sukuria šeimas, verslus ir darbo vietas kitiems. Tačiau nepaisant to, kokiu asmuo šiandien yra, jo klaidos jį persekioja kaip šešėlis. Tad šiuo atveju būtų svarbu, koks mūsų valstybės požiūris į teistą ir bausmę atlikusį asmenį? Kokiomis vertybėmis grindžiama mūsų santvarka?“ – kalba šiuos klausimus byloje kėlęs advokatas.
Administracinis Teismas nukreipė klausimą spręsti Konstituciniam Teismui
Konstitucinį Teismą šis žmogaus teisių klausimas advokatų prašymu pasiekė iš Regiono Administracinio teismo. Tuomet dar Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės asmeniui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors buvo akivaizdu, kad būtent jo diskrecijoje yra nagrinėjama problema.
Įžvelgia paralelių su Pakso keltais klausimais Europos Žmogaus Teisių Teisme
„Šiuo atveju buvo itin svarbi Lietuvos Respublikos KT pozicija, ar pats asmens nuteisimo biografinis faktas gali būti pagrindas asmens teisių ir laisvių ribojimui, ir ar šio fakto pagrindu nustatytas ribojimas gali būti neterminuotas – iki gyvos galvos.
Verta prisiminti, jog net Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2011 m. garsiojoje Pakso byloje pasisakė, jog apribojimų termino nenumatymas, prieštarauja Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Tuomet toks EŽTT išaiškinimas atvėrė galimybę R.Paksui ateityje vėl kandidatuoti į Prezidentus.
Tuo tarpu dabar klausimo esmė panaši – ar iš ties GŠKĮ numatytas teisinis reguliavimas yra proporcingas, mat padaręs nusikalstamą veiką ir atlikęs jam paskirtą bausmę, neturėtų patirti nepagrįstus suvaržymus, o bausmės atlikimas bei teistumo išnykimas turėtų sąlygoti teigiamus pokyčius. Visgi šiuo atveju matome, kad taip nėra ir jo teisėtas lūkestis būti pilnateisiu visuomenės nariu, visą likusį gyvenimą po nusikalstamos veikos padarymo nejaučiant neigiamų teisinių pasekmių, analizuojant šią situaciją yra akivaizdžiai neįmanomas“ – komentuoja „JurisConsultus“ advokatas.
Panikuoti neverta – leidimo ginklui negaus pavojų keliantys asmenys
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas jokiu būdu nereiškia, jog nuo šiol teisę laikyti ginklą įgis visi nuteisti asmenys. Leidimas ginklui nebus ir toliau išduodamas asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės.
Negana to, vertėtų nepamiršti, jog leidimo ginklui siekiantis asmuo taip pat privalo atitikti aibę kitų reikalavimų: pateikti medicininės komisijos pažymą, kurioje yra ir žyma apie priklausomybės ligas, baigti specializuotus kursus ir išlaikyti saugaus elgesio su ginklais egzaminus, turėti medžioklės kursų baigimo pažymėjimą, įsirengti reikalavimus atitinkantį seifą ginklo laikymui. Tai užtikrina, jog visos su ginklo išdavimu susijusios rizikos vertinamos kompleksiškai.
„Kaip numato įstatymai, ginklą laikantis asmuo taip pat yra reguliariai tikrinamas pareigūnų, tad sulaukia daugiau dėmesio ir priežiūros, todėl paprastai vengiantys policijos pareigūnų dėmesio, nesieks leidimo ginklui“ – sako G. Kinderevičius.
