Pirmą vasaros dieną Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė jau ketvirtą kartą pakvietė į žygį dviračiais per Lietuvą iki Baltijos jūros. Žygis truko 5 dienas maršrutu Vilnius – Lentvaris – Trakai – Aukštadvaris – Birštonas – Prienai – Zapyškis – Vilkija – Jurbarkas – Pagėgiai – Šilutė – Rusnė – Nida – Smiltynė – Klaipėda – Palanga, nuvažiuota apie 500 km. Ypač ilga ir vaizdinga atkarpa tęsėsi palei Nemuną iki jo deltos, Kuršių marių.
Tai jau ketvirtas žygis Vilnius – Palanga, jis būdavo rengiamas į kasmetinį „Sportas visiems” festivalį, kuris vykdavo gegužės pabaigoje, tačiau, šiais metais nukeltas dėl koronaviruso ir karantino, jis vyks rugsėjo 18 – 20 d. Lietuvos sveikuolių sąjunga kviečia visada būti fiziškai aktyviems, kad išliktume sveiki ir nesusirgtume lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, jas bent atitolintume, sušvelnintume jų poveikį. Jos Lietuvoje yra vyraujančios, jomis serga ir nuo jų pirma laiko miršta daugiausiai žmonių. Birželio 1 d. iš Vilniaus Vingio parko daugiau nei 10 žmonių grupė sėdo ant dviračių ir išriedėjo jūros link.
Suprantama negalima pradėti važinėti dviračiu tokiu žygiu, kur tenka per dieną įveikti ir per 130 km, o dar dalis pasitaiko prieš vėją. Reikalingas paprastas fizinis pasiruošimas, bent kažkokias kelių dešimčių kilometrų distancijas jau reikia būtį išbandžius ir įveikus. Norintys save išbandyti dviračiu iš Vilniaus pasiekti pajūrį – tikrai įdomus iššūkis. Kitais metais vėl tikriausiai toks žygis bus organizuojamas į „Sportas visiems“ festivalį gegužės mėn. Susidomėję sekite informaciją www.sveikuoliai.lt .
Minant dviratį visai kitaip pasirodo vaizdai pralekiantys pro šalį važiuojant mašina. O dar kvapų įvairovė: laukų, pievų, šieno, miško, galiausiai jūros. Maistas buvo ruošiamas ant laužo vegetariškas, miegama palapinėse.
Dėl koronaviruso įvedus karantiną ir jam švelnėjant žymiai labiau žmonės išvyksta pasižvalgyti po įvairias Lietuvos vietoves. Tiek nacionaliniuose, tiek regioniniuose parkuose yra įrengta nemažai pėsčiųjų, dviračių takų. Kartais banaliai manoma, kad gamtą galimą pamatyti tik iš apžvalgos bokšto, kurių paskutiniais metais daug pristatyta. Ir tai gerai, bet užburiančių vaizdų atsiveria būtent nusukus nuo numintų takų ir paieškojus kažko naujo. Ir tai gali būti kokiame visai neišgarsėjusiame Lietuvos rajone, bet objektai labai unikalūs. Apie juos neretai keliautojai pasidalina bloguose ar socialiniuose tinkluose.
Šia proga tenka prisiminti ir dviračių takų padėtį mūsų šalyje. Takas per Kuršių neriją – gėda. Daug užsieniečių nuomojasi dviračius, kad pravažiuotu šiuo taku, bet takas tikrai jau labai blogos būklės. Dar didesnė gėda ir nesusipratimas, kad per 30 metų nebuvo nutiestas takas nuo Vilniaus centro iki Trakų. Tai būtų labai tinkama vienos dienos trasa tiek vietiniams vilniečiams, tik užsieniečiams. Beje, įsisavinant pinigus dviračių takai yra nutiesiami kartais ten, kur važiuojančių yra itin mažai, o investicijos padaromos neadekvačios. O kur jie yra būtini – nesugebėta jų nutiesti.
Dviračių žygis baigėsi, o visos kitos sveikatingumo priemonės toliau tęsiamos: vasarą Lietuvos sveikuolių sąjunga organizuoja daug stovyklų – jaunimui, šeimoms, vyresniems žmonėms. O ir kiekvienam rekomenduojame pasirinkti prasmingą, fiziškai aktyvų poilsį – žygiai pėsčiomis, dviračiais, plaukimas. Savo dvasinio, psichinio pasaulio tobulinimas, santykių gyvinimas ir atnaujinimas, sąmonės praplėtimas.
Nuotraukos Juozo Dabšausko.
O čia kiekvienos žygio dienos užfiksuotos akimirkos ir sudėtos į filmukus, jie gali padėti ir tiems, kurie norės savarankiškai arba su sava grupe pakartoti panašų maršrutą:
