Gegužės 25 dieną, pirmadienį, 10 val., Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius, pirmą kartą minėdami Tarptautinę kovų su totalitarizmu didvyrių dieną, pagerbs iš Vilniaus kilusį Vitoldą Pileckį (Witold Pilecki), kovos su abiem totalitarizmais – komunizmu ir nacizmu – didvyrį, vieną pirmųjų holokausto liudytojų, savo noru tapusį Aušvico kaliniu. Europos Parlamentas, 2019 rugsėjo rezoliuciją, skirtą II Pasaulinio karo pradžios metinėms ir Hitlerio bei Stalino nusikaltimų atminimui, pakvietė minėti Tarptautinę kovų su totalitarizmu didvyrių dieną gegužės 25-ąją, tą dieną, kai stalinistinis Lenkijos režimas V. Pileckį sušaudė 1948 metais.
Europarlamentarai, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Uršulė Doroščevska (Urszula Doroszewska), Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius prie namo, kuriame gyveno V. Pileckis, Vilniuje, Užupio g. 7, padės gėlių.
„Per vieno žmogaus herojišką ir tragišką likimą mes galime įrodyti Europai ir visam pasauliui, kad abu – ir Hitleris, ir Stalinas – buvo vienodi budeliai. Jų sukurti režimai vienodai nusikalstamai naikino žmones ir tautas“, – sako EP narė R. Juknevičienė.
Kapitonas V. Pileckis – Lietuvoje per mažai žinomas didvyris, lenkų karinio pogrindžio narys nacių okupacijos laikais, vėliau kovojęs ir prieš komunistus. Tik prasidėjus II Pasauliniam karui, 1940 m. jau sklandė gandai apie masiškai žūstančius kalinius Aušvico koncentracijos stovykloje. Rugsėjo mėnesį Pileckis savanoriškai pasidavė vokiečiams į nelaisvę, kad, patekęs į Aušvicą, padėtų ten atsidūrusiems pasipriešinimo vadams, surinktų informaciją apie nacių teroro aparatą ir ją perduotų Vakarams bei organizuotų lageryje pasipriešinimą ir pabėgimus.
Iki 1943 m. Pileckis slapčia siuntė pranešimus apie padėtį Aušvice, dokumentavo statistiką apie atvežamus ir žuvusius kalinius. Pranešimus siųsdavo pogrindiniu radijo imtuvu arba per pasiuntinius, kurių ne vienas, pagavus, neteko gyvybės. Pranešimai per Švediją būdavo platinami į Vakarus.
Pabėgęs iš Aušvico, visą savo patirtį koncentracijos stovykloje Pileckis 1943 m. apibendrino vadinamajame „Witoldo raporte“, 100 puslapių dosje, kuriame jis įvardijo nacių teroro mastą ir užmojį – kad Aušvicas yra sistemingo genocido „archipelago“ centras, – ir detaliai aprašė visą Holokausto aparatą: dujų kameras, atrankos procedūras, sterilizavimo eksperimentus; skvarbiai analizavo nužmoginimo technikas. Raportas nurodė, kad Birkenau veikia trys krematoriumai, galintys kremuoti iki 8000 asmenų per dieną. „Witoldo raportas“, kurį pasirašė ir kiti konclagerio pogrindžio vadai, pasiekė Londone veikiančią nepriklausomos Lenkijos Vyriausybę.
Po pabėgimo iš Aušvico Pileckis toliau kovėsi pogrindyje, dalyvavo Varšuvos sukilime. Sukilimui pralaimėjus, darsyk pakliuvo į vokiečių konclagerį Lamsdorfe ir Murnau, iš jo amerikiečių išvaduotas, suderinęs savo veiksmus su Nepriklausomos Lenkijos Vyriausybe Londone sugrįžo į sovietinę Lenkiją, rinko informaciją apie sovietinės valdžios veiksmus, organizavo pasipriešinimą prieš komunistus Lenkijoje, 1947 m. buvo suimtas ir 1948 gegužės 25 d. – sušaudytas. Pasimatymo, kaip vėliau paaiškėjo – prieš egzekuciją paskutiniojo – metu žmonai prisipažino, kad palyginti su komunistų tardymais, „Oświęcim to była igraszka“ („Aušvicas buvo tik žaisliukas“).
V. Pileckis kovojo su abiem totalitariniais režimais. Apie abiejų režimų tapatumą skelbia ir R. Juknevičienės ir kolegų parengta ir 2019 m. rugsėjį Europos Parlamento priimta rezoliucija, skirta Ribentropo-Molotovo pakto ir Antrojo Pasaulinio karo pradžios 80-mečiui. Šia rezoliucija gegužės 25 diena – Pilecki egzekucijos diena – ir buvo paskelbta Europos Tarptautine kovos su totalitarizmu didvyrių diena.
Renginio partneris – Lenkijos institutas Vilniuje.
Europos Parlamento narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Užsakymo Nr.: SG-20-20
