Nors šalyje besitęsianti ekstremalioji padėtis – iššūkis visiems, kone didžiausią nerimą karantino pradžioje išgyveno garbaus amžiaus žmonės – net 17 proc. senelių jautėsi nesaugiai, o 36 proc. vidutiniškai, rodo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta apklausa. Tik 47 proc. senelių savo jauseną įvardino kaip saugią. Vyresnio amžiaus gyventojai pabrėžė, kad šiuo metu juos vargina ne tik ekonominės problemos, bet ypač trūksta bendravimo. Mat pokalbiai nuramina ir praskaidrina kasdienybę. Norėdami palengvinti šį laikotarpį vyresnio amžiaus žmonėms, Lietuvos Raudonasis Kryžius drauge su uždarąja gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrove „Aviva Lietuva“ vykdo projektą „Gerumo pajėgos prieš virusą – Lietuvos Raudonasis Kryžius ir AVIVA“. Esami savanoriai sunkiuoju metu rizikos grupėje esantiems seneliams skiria dar daugiau dėmesio nei įprastai, dažniau lanko, skambina, taip pat padidintas tiek lankomų senelių, tiek savanorių skaičius.
„Pandemijos metu itin išryškėjo ekonominės pasekmės – pinigų stygius, nedarbas, tačiau COVID-19 kontekste dar daugiau žmonių susiduria su socialiniais iššūkiais, išauga vienišumo problema. Todėl labai svarbu palaikyti vieniems kitus ir padėti rizikos grupėje esantiems vyresnio amžiaus žmonėms. Karantinas baigsis, o vienišumas, deja, ne“, – pastebi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programos „Šilti apsilankymai“ vadovė Jurgita Labanauskienė.
Daugiausiai apklaustų senjorų – 38 proc. – teigia, jog karantino metu ypač aktualu saugiai gauti maisto bei vaistų. Net ketvirtadalis jų sako, kad šiuo metu svarbiausia bendravimas, palaikymas, nuoširdūs patarimai bei informacija. 14 proc. senelių karantino pradžioje nurodė nežinantys, kokia pagalba jiems būtų tiksliai reikalinga, tačiau neatmetė galimybės, jog ilgainiui jos gali prireikti. 13 proc. senelių būtina kitokia pagalba kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, atnešti malkų, jei giminaičiai negali, ar palydėti pas gydytoją. Tik mažiau nei dešimtadalis nurodė, jog jiems greičiausiai neprireiks jokios pagalbos.
Pasiilgo bendravimo
„Iš tiesų matyti, kad atsirado pagalbos prašančiųjų ir iš tų senelių, kurie manė, jog pagalbos greičiausiai nereiks. Matome, jog šiuo metu vyresnio amžiaus žmonės labiausiai ilgisi tarpusavio bendravimo ir gyvo kontakto. Jie nori nuvykti į bažnyčią ar pas gydytojus vien tam, kad turėtų galimybę pabendrauti. O ką jau kalbėti apie paprastus kasdienius susitikimus, pokalbius su kaimynais ar draugais. Tačiau ne visi seneliai turi artimuosius, į kuriuos galėtų kreiptis pagalbos. Mūsų organizacijos savanorių globojami vyresnio amžiaus žmonės ir šiaip neretai jaučiasi vieniši, o dabar toks laikas, kai ši būsena dar labiau slegia“, – teigia J. Labanauskienė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė pasakoja pasaulinės pandemijos metu vykdomas veiklas teko peržiūrėti bei pakoreguoti. „Atsižvelgdami į esamą situaciją ir tyrimo rezultatus, koncentruojamės į saugią pagalbą seneliams: padedame atlikti darbus, pristatome pirkinius, o svarbiausia neleidžiame jaustis vienišiems. Kad nenutrūktų jau esamos draugystės ir galėtumėme kurti naujas, plečiame ir savanorių ratą – jį padidinome iki 350 visoje Lietuvoje. Tokia plėtra labai reikalinga, nes senelių, kuriems dabar itin pavojingas laikotarpis, daug. Tyrimo metu net kas trečias apklaustasis nurodė, kad prireikus pagalbos kreiptųsi būtent į Raudonojo Kryžiaus savanorius, todėl būtina užtikrinti, kad visiems būtų skirtas reikalingas dėmesys. Šiuo metu senelių aplankome dvigubai daugiau nei prieš karantiną – net 410, o skaičių nuolat didiname, planuose – 1000“, – apie naująjį projektą „Gerumo pajėgos prieš virusą – Lietuvos Raudonasis Kryžius ir AVIVA“ pasakoja J. Labanauskienė. Šiam projektui „Aviva Lietuva“ skyrė 122 tūkstančius eurų.
Ypatingas dėmesys karantino metu
Tyrimas atskleidė, kad seneliai bando nusiraminti žiūrėdami televiziją, klausydami radijo, skaitydami knygas. Tačiau, kaip patys sako, niekas neatstoja gyvo bendravimo, todėl džiaugiasi kiekvienu skambučiu bei aplankymu net ir per atstumą. Tą savanoriai stebi visą karantino laikotarpį.
„Senelius džiugina ne tik skambučio laukimas, bet ir tai, kad jie patys gali bet kada surinkti savanorio numerį ir pasikalbėti kilus klausimams. Pavyzdžiui, beveik pusė – 45 proc. – kalbintų senelių nuolat stebi situaciją bei jos atnaujinimus žiniose, klausosi naujienų, skelbiamų radijuje. Tačiau net kas dešimtam senjorui reikia pagalbos atsirenkant, kas svarbiausia. Karantino pradžioje juos informavome apie nuolat besikeičiančią situaciją ir apsaugos priemones. Dabar seneliai dažnai prašo savanorių patikslinti informaciją apie dezinfekciją namuose, galiojančius apribojimus – ar jau galima eiti pasivaikščioti ir panašiai. Nors ir atrodo, kad tai maži žingsniai, vienišiems garbaus amžiaus žmonėms tai – svarbu, – pasakoja J. Labanauskienė. – Kiekvieno pokalbio metu globojami seneliai nekantrauja, kada šis sudėtingas etapas pasibaigs ir jie vėl galės apkabinti savanorį, gerti su juo arbatą, eiti pasivaikščioti ar net leistis į kelionę prie jūros. Tačiau svarbiausia – galės būti šalia.“
Projekto „Gerumo pajėgos prieš virusą – Lietuvos Raudonasis Kryžius ir AVIVA“ metu savanoriai tik pokalbiais neapsiriboja. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė tikina, kad projekto tikslas – praskaidrinti garbaus amžiaus žmonių kasdienybę, todėl nuolat sugalvojama vis daugiau būdų, kaip pradžiuginti savo vyresniuosius draugus mažomis staigmenomis ir dėmesį parodančiais netikėtumais. Be to, savanoriai nuotoliniu būdu įvertina vyresnio amžiaus žmogaus emocinę būklę, palaiko, išklauso, primena, kaip rūpintis savimi.
Šiuo metu taip pat Lietuvos Raudonasis Kryžius rengia savanorių nuotolinių mokymų ir informavimo sistemą, padėsiančią savanoriams lengviau rūpintis seneliais. O norint užtikrinti reikiamą ne tik vienišų senelių, bet ir visų saviizoliacijoje esančių asmenų priežiūrą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo sukurtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervas.
Kokybinį 60-82 metų senelių jausmų karantino metu tyrimą atliko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Interviu telefonu karantino pradžioje buvo apklaustas 101 garbaus amžiaus žmogus iš 13 Lietuvos miestų.
