Lenkų okupacijos metu Trakų apskritis buvo padalinta: viena pusė lenkams, kita lietuviams. Pateikiu straipsnį iš tarpukario periodinės spaudos apie nuotaikas vyravusias lietuviškoje Trakų apskrities dalyje:
„Trakų kraštas dabar neturi tikrojo savo centro. Pastaruoju metu Trakų apskričiai tenka tik dalis tų žemių, kurios iš tikro turėjo jos būti. Dabar Trakų apskritis turi 204132 ha žemės su 90,000 gyventojų. Kita Trakų apskrities dalis yra lenkų okupacinės valdžios žinioje.
Šioje Trakų krašto dalyje yra sudaryta apskritis ir paskirtas miestas – Kaišiadorys. Iš pradžių buvo galvojama apie Žiežmarius, Žąslius, bet pasirinkta Kaišiadorys, nes jie yra geriausioje vietoje susisiekimo klausimu. Kaišiadorys rusų laikais yra buvęs didelis geležinkelių mazgas, turtingesnis už kitus miestelius būstais.
Laikinai tapus Trakų apskrities centru Kaišiadorys pradėjo augti ir plėstis. Pastatyta daugybė puikių namų. Kaišiadorių apskrities savivaldybė pasistatė modernius dviejų aukštų namus, kurie kaštavo apie 160,000 tūkstančių litų. Pirmąjį aukštą nuomoja Lietuvos banko skyriui už penkis šimtus litų mėnesiui. Antrąjį aukštą – apskrities viršininko administracijai.
Lietuviškoji Trakų apskritis kultūros židinio dar neturi. 1930 metais buvo prašyta švietimo ministeriją duoti Trakų apskričiai biblioteką su vedėju, bet prašymas liko nepatenkintas. Dabar vėl bibliotekos klausimas keliamas. Tuo klausimu rūpinasi švietimo draugija, kurios priekyje yra kunigas Slavėnas.
Valsčių savivaldybės taip pat būstais yra apsirūpinusios, išskyrus Kietaviškio savivaldybę, kuri neseniai buvo likviduota.
Didžiausias savivaldybių rūpestis yra švietimas. Nors tam reikalui savivaldybės skiria apie pusę metinių pajamų, bet dar tinkamai mokyklų aprūpinti negali. Daug dar trūksta pradžios mokykloms būstų ir mokslo priemonių. Trakų apskrities savivaldybė yra nusistačiusi kasmet statyti po vienus namus mokyklai.
Apskritai Trakų kraštas yra gerokai nutautintas. Daugelis gyventojų kalba lenkišku žargonu. Bet jaunimas, kuris mokėsi iš anksčiau po truputį pradeda kalbėti lietuviškai. Mat senieji nepamiršo lietuvių kalbos, o jaunuosius išmokė mokykla.
Kiek pajėgdama apskrities savivaldybė rūpinasi neturtingų tėvų vaikais. Prieglaudos ji neturi ir vaikus atiduoda į Antalieptės prieglaudą. Ten yra auklėjimui atiduota šešiolika vaikučių. Kaišiadoriuose yra Kūdikių Gelbėjimo vaikų darželis. Kaišiadorių savivaldybė globoja penkiolika neturtingų šeimų.
Senelius Trakų apskrityje globoja Šv. Vincento Paulio draugija Strevininkų prieglaudoje. Lėšas prieglaudai duoda vidaus reikalų ministerija. Tokią prieglaudą mano įsteigti ir Krušonių dvaras, kuris turi 30 hektarų žemės.
Kai kurie Trakų apskrities valsčiai, tokie, kaip Onuškis, Semeliškis ir Kruonis neturi visai neturi gydytojo. Savivaldybės skelbia ieškančios gydytojų, siūlo jiems paramą: butą, kurą ir šviesą. Tačiau norinčių ten apsigyventi gydytojų neatsiranda.
Keliais Trakų apskrityje rūpinasi gyventojai ir savivaldybės. Seniau jie kelių reikšmės nesuprato ir dėl to buvo sunku juos priversti kelius taisyti. Bet dabar jau ir patys jais rūpinasi. Daug gyventojų prašo Žiežmarius, Semeliškį, Aukštadvarį ir Onuškį sujungti plentu. Akmenis jie žada atvežti.
Apskritai plentų Trakų apskritis turi mažai. Plentas, kuris veda į Vilnių verčiamas pirmos rūšies vieškeliu. O didelio judėjimo juo dabar jau nėra. Kelius taisyti ūkininkams apskirities savivaldybė padeda motorine mašina. Vieškeliai apsodinami medeliais, daugiausiai gluosniais, nes jų sodinimas yra pigus ir greitas. Visi keliai turi kelrodžius ir kilometrinius stulpus“.
Autorius Tomas Sušinskas
