Pirkti butą arčiau centro ir brangesnį ar labiau nutolusį, bet mažiau kainuojantį arba erdvesnį? Visus kambarius išplanuoti atskirai ar palikti pereinamų? Virtuvės erdvę sujungti su gyvenamuoju kambariu ar šiukštu taip nedaryti? Įsirengti dušą ar vonios kambarį su jo pavadinimą atspindinčiu pagrindiniu maudynių objektu? O tuomet vonia ir tualetas turėtų būti atskirti ar tiks ir vienoje patalpoje?
Šie klausimai kvaršina galvą ne vienam su nekilnojamojo turto įsigijimo klausimais susidūrusiam naujakuriui, tad visuomet įdomu pasižiūrėti, o ką renkasi kiti?
Moterys rečiau nori subendrintų erdvių
Kaip rodo vienos didžiausių šalyje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa, 69 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų savo įsivaizduojamame tobulame bute turėti pereinamų kambarių. Tik 16 proc. bent vienas toks kambarys problemų nesukeltų, dar 15 proc. teigė nematantys tame skirtumo.
Dažniau butą be pereinamųjų kambarių rinktųsi moterys, šį sprendimą taip pat labiau palaikė ir aukštesnes pajamas turintys gyventojai.
61 proc. Lietuvos gyventojų rinkdamiesi savo tobulą butą norėtų, kad vonios ir tualeto patalpos būtų atskirtos. 29 proc. apklaustųjų norėtų jų vienoje erdvėje, o dar dešimtadaliui tai nebūtų svarbu. Dažniau atskirų vonios ir tualeto patalpų vėlgi norėjo moterys.
Kiek labiau gyventojų nuomonė išsiskyrė kitais klausimais. Tik kas antras respondentas teigė, kad virtuvė ir gyvenamasis kambarys jo tobulame bute turėtų būti atskirti. 39 proc. apklaustųjų norėtų šias erdves sujungti, o šiuo klausimų pozicijos neturėjo vos 9 proc. gyventojų. Įdomu tai, kad labiausiai atskirtų virtuvės ir gyvenamojo kambario sprendimą palaikė 46 metų ir vyresnės moterys.
Kodėl svarbus geras išplanavimas
Bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas sako, kad šių laikų nekilnojamojo turto pirkėjai mieliau investuoja ne į kvadratus, bet į geresnę buto lokaciją, tačiau vis tiek nenori gyventi itin susispaudę. Todėl itin geidžiami gero išplanavimo butai ir pageidautina – kuo arčiau centro.
„Gero išplanavimo svarba auga nuolat, nes pirkėjai tapo racionalesni ir nenori mokėti už sprendimus, kurie jiems nepasitarnaus arba menkai tikėtina, kad pasitarnaus. Juk neperkame garažo, jeigu neturime automobilio, arba nesusiplanuojame 20 kvadratinių metrų virtuvės, jeigu dažniausiai valgome mieste ir suktis prie puodų nesame linkę“, – teigia M. Umbrasas.
Specialistas pažymi, kad pastaraisiais metais rinkoje įsivyravusi bendra tendencija populiariausių būstų plotui mažėti, kvadratinius metrus paaukojant vardan kokybiškesnės ar net prabangesnės alternatyvos gyvenamajai vietai, taip pat ir jos aplinkai.
„Populiariausiuose projektuose daugiausiai turto parduodama maždaug 50 kvadratinių metrų ploto ribose, o tai yra apie 10 kvadratų mažiau nei prieš dešimtmetį“, – atskleidžia M. Umbrasas.
Vyrai dažniau rinktųsi dušo kabiną nei vonią
Amžinoje vonios ar dušo pasirinkimo dvikovoje nežymia persvara laimi pastarasis. 45 proc. apklausos dalyvių sakė savo svajonių būste norintys įsirengti dušą, o 39 proc. – vonią. Dar 16 proc. būtų tinkami abu sprendimai. Vyrai dažniau nei moterys rinktųsi turėti dušo kabiną vonios kambaryje.
65 proc. respondentų pažymėjo, kad jiems vonios kambaryje pakanka vienos kriauklės, 23 proc. norėtų turėti dvi.
Labiausiai apklausos dalyvių nuomonės išsiskyrė renkantis būsto vėdinimo sistemą: beveik po trečdalį jų rinktųsi oro kondicionavimo sprendimus (36 proc.), rekuperatoriaus sistemą (33 proc.) arba bet kokią (31 proc.). Rekuperacinę vėdinimo sistemą dažniau rinktųsi 18-45 metų didžiausias pajamas turintys didžiųjų miestų gyventojai.
2019 m. „Spinter tyrimų“ atliktame Lietuvos gyventojų nuomonės tyrime, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl įsivaizduojamo tobulo buto pasirinkimo ir jo įrengimo, dalyvavo 1014 respondentų.
Apklausti gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš jų 61 proc. – 26-55 m. amžiaus. 46 proc. apklaustųjų buvo didmiesčių gyventojai, 26 proc. – mažesnių miestų/rajonų centrų ir 28 proc. – kaimo vietovių.
