Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas bei jo frakcijos kolegė Vida Ačienė siūlo, kad mokyklos galėtų būti uždaromos arba reorganizuojamos tik gavus mokyklos tarybos pritarimą.
„Bendruomenė yra tas asmuo, kurio nuomonė labai svarbi pertvarkos procese, nes tos pertvarkos labai skaudžiai paliečia regionus, ypač kaimus“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė viena iš pataisos iniciatorių Vida Ačienė.
Švietimo įstatymas šiuo metu numato, kad bendrojo ugdymo mokyklas vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis švietimo įstaigų tinklo kūrimo taisyklėmis reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savivaldybės. Į įstatymą siūloma įrašyti, kad tokie sprendimai būtų priimami mokyklos tarybos pritarimu.
Taip pat „valstiečiai“ siūlo iš įstatymo braukti dabartinę nuostatą, kad tais atvejais, kai kyla konfliktinė situacija ir savivaldybės planams dėl mokyklos pertvarkos prieštarauja mokyklos bendruomenė, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija.
„Mitas, kad pagrindinė švietimo problema yra tinklas, labai brangiai išlaikomas, neoptimizuotas, ir dažniausiai kaltinamos mažos mokyklos, kurios yra tarsi našta ir didžiausias blogis švietime. Jei pažiūrėtume skaičius, mažos mokyklos iki šimto mokinių finansavimą gauna tik 10 proc. nuo viso (švietimo – BNS) biudžeto, vadinasi, net teoriškai uždarius visas mažąsias mokyklas švietime pinigų padaugėtų tik 10 procentų“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Panevėžio rajono meras „valstietis“ Povilas Žagunis tvirtino, kad pertvarkant tinklą bendruomenės paprastai sutinka su permainomis, kai mato, kad vaikams didesnėje mokykloje bus sudarytos geresnės sąlygos, nereikės mokytis jungtinėse klasėse, vaikai bus pavežami.
„Mes dabar uždarinėjame arba reorganizuojame keturias mokyklas, visose mokyklose yra jungtinės klasės, o kai kurių ne tiš viso nėra, tai galite įsivaizduoti, koks gali būti mokymasis ir žinių lygis, kai tokia aplinka. Mes šiuo metu iš visų reorganizuojamų mokyklų turime bendruomenės pritarimą“, – kalbėjo meras.
„Kaip bendruomenė nesutars, kai mato, kad gretimoj mokykloj yra puikios sąlygos mokytis, ir užtikrinama galimybė patiekti į tobulesnę, bet nutolusią nuo gyvenamosios vietos ugdymo įstaigą. Prie to bręsta ir mokyklos, ir vietos bendruomenės. Galiu pasakyt pavyzdį – mokyklą po renovacijos 2005 metais lankė 187 mokiniai, šiemet lanko 47, visos klasės jungtinės, o kitais metais jau liks nepilnas 30“, – kalbėjo meras.
Tačiau Panevėžio rajono vadovas sutiko, kad teikiant Švietimo įstatymo pataisą reikėtų ir saugiklio, kad nesant jokių galimybių toliau išlaikyti mokyklą kliūtis jos uždarymui netaptų vien tik bendruomenės pasipriešinimas.
„Visiškai sutinku, gali būti, yra toks lietuviškas žodis, kaprizas, „neuždarysite mūsų mokyklos, mes nesutinkam“, aš pritarčiau, kad būtų galima pamąstyti kažkokį saugiklį“, – sakė P. Žagunis.
V. Ačienė teigė, kad mokyklų, kuriose nebėra vaikų, tėvai aklai nesipriešins pertvarkai, o saugikliu yra Vyriausybės numatytos tinklo taisyklės, minimalus vaikų skaičius klasėje ir t. t.
„Yra Vyriausybės tinklo patvirtinimo gairės, ir jei vienas ar kitas kriterijus neatitinka, pvz., klasėje nebėra aštuonių mokinių tai yra bendruomenės ir savivaldos derybų reikalas“, – sakė V. Ačienė.
Autorė Milena Andrukaitytė
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
