Didžiausios skėtinės Lietuvos verslo organizacijos kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydamos grąžinti Seimui iš naujo svarstyti sausio 14 d. priimtą Turto civilinio konfiskavimo įstatymą. Verslininkų įsitikinimu, jis prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Dėl to įspėjo ir Lietuvos Advokatų taryba.
Didžiausią nuostabą sukėlė šiame įstatyme įtvirtinta galimybė civilinį turto konfiskavimą kaip neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonę taikyti net ir tais atvejais, kai nėra jokio apkaltinamojo teismo nuosprendžio – užtenka, kad dėl asmens būtų pradėti baudžiamieji procesai.
„Tokia nuostata stebina, nes ji akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją – kol žmogaus kaltė neįrodyta teismo, tol jis laikomas nekaltu. Negalima diskriminuoti asmens, kuriam galbūt buvo pareikšti įtarimai, tačiau vėliau tyrimas nutrauktas arba priimtas išteisinamasis nuosprendis“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Seimo priimto įstatymo nuostatos prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintai teisei į nuosavybę. Negana to, numatyta ir galimybė konfiskuoti turtą už apysunkius nusikaltimus – neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, profesine ar finansine veikla, taip pat už aplaidų apskaitos tvarkymą. Tai visiškai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.
Verslo organizacijų siekis – kad visa veikla būtų skaidri ir vykdoma pagal įstatymus. Anot jų vadovų, visiškai pritariama tikslui, kad valstybė privalo rasti būdų, kaip kovoti su neteisėtu praturtėjimu. Tam būtina, kad teisėsaugos institucijos efektyviai dirbtų ir realiai taikytų jau esamus įstatymus. Neteisėtai įgyto turto konfiskavimas jau dabar yra numatytas baudžiamajame kodekse. Tačiau vietoj to, kad šis kodeksas būtų realiai taikomas, yra kuriami nauji totalitarinei valstybei būdingi teisės aktai. Įstatymo iniciatorių nurodytos priežastys pribloškiančios – neva buvo nutraukta nemažai ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo arba priimti išteisinamieji nuosprendžiai.
Akivaizdu, kad tyrimus atliekančios institucijos privalo tinkamai atlikti savo darbą, tačiau kažkodėl vietoj to norima suteikti pareigūnams teisę savo nuožiūra persekioti žmones, kurių kaltė nebuvo įrodyta teisme. Tuomet atsiranda gausybė galimybių piktnaudžiauti – kad ir formaliai pradėti tyrimą vien tam, kad būtų konfiskuotas turtas, pradėti tyrimus ir konfiskuoti turtą dėl politinių priežasčių ar valdžiai nepatinkančių žmonių visuomeninės veiklos.
„Labai gaila, tačiau tokia tvarka primena dabartinę Rusiją arba kitas rytų valstybes, kurioms demokratijos ir žmogaus teisų principai yra svetimi. Ten verslininkas bet kada gali būti apkaltintas kriminaline veikla, o jo turtas nusavintas valstybės. Žinomiausias pavyzdys – Michailo Chodorkovskio atvejis, tačiau yra ir daugelis kitų, tame tarpe ir vakarų šalių verslininkų pavyzdžių. Negi ten įprasta tapusią praktiką persekioti valdžiai arba teisėsaugininkams neįtikusius asmenis importuosime pas mus?“, – klausė LVK prezidentas.
Šiam teisės aktui priekaištų turėjo ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, pateikęs net 31 pastabą. Tačiau šio departamento išvadoms aptarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo skirtas vos pusvalandis.
Kreipimesi, kurį, be LVK, pasirašė asociacija „Investor’s Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija, atkreiptas dėmesys į dar vieną svarbią detalę – toks įstatymas galiotų atgaline data, nors dar 2001 metais priimto Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad tokia teisėkūra nėra galima.
Pagal šią įstatymo versiją, galima būtų atlikti tyrimus dėl turto, kuris įgytas prieš dvidešimt metų. Per tiek laiko Lietuvoje susikūrė ir sužlugo daugybė įmonių, keitėsi įstatymai, teisinis reguliavimas, nebuvo prievolės deklaruoti turtą ir atitinkamai, nebuvo prievolės kaupti turto įsigijimą pagrindžiančius dokumentus, tad tikrai mažai kas kaupė įrodymus apie turto įsigijimą. Todėl toks įstatymo taikymas atgaline data yra visiškai neproporcingas ir teisiškai nepagrįstas.
Įstatyme įteisintos represinės priemonės, pareigūnams nusprendus, galėtų būti taikomos net ir nekaltų asmenų atžvilgiu. Įstatyme numatyta, kad civilinis turto konfiskavimas gali būti taikomas asmenims, kuriuos savo sprendimu į specialų sąrašą tiesiog įrašo policijos generalinis komisaras. Civilinį turto konfiskavimą galima būtų taikyti, pavyzdžiui, už tokius nusikaltimus, kaip neteisėtas vertimasis komercine veikla. Praktikoje tai gali reikšti, kad turtas gali būti konfiskuotas iš žmogaus, kuris, pavyzdžiui, vertėsi automobilių remontu, tačiau nebuvo išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimo.
Panašiai įstatymo projektą vertina ir Lietuvos advokatūra. Advokatų tarybos oficialiame kreipimesi į šalies Prezidentą, tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė pabrėžė, kad Advokatūra pritaria kovai su neteisėtu praturtėjimu, tačiau valstybės institucijų veiksmai turi atitikti pamatinius konstitucinius principus ir negali nepagrįstai varžyti Konstitucijoje bei tarptautinėje teisėje įtvirtintų žmogaus teisių ir garantijų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia negalima.
