Lapkričio 19-oji – Pasaulinė smurto prieš vaikus prevencijos diena, dar kitaip vadinama Geltonojo kaspino diena. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai skirtinguose šalies miestuose šią dieną minėjo siekdami atkreipti visuomenės dėmesį dėl smurto prevencijos ne skambiomis frazėmis ar informaciniais lankstinukais, o gyvais pokalbiais su žmonėmis, sutiktais pagrindinėse miestų gatvėse. Šios akcijos metu buvo išdalinta beveik 500 balionų, kurių kiekvienas tapo ryškiu priminimu, jog visuomenė privalo netoleruoti agresijos ir nei vienas vaikas neturi patirti smurto.
„Minint smurto prieš vaikus prevencijos dieną, praeivius miestų gatvėse kvietėme pasikalbėti apie vieną aktualiausių problemų – smurtą prieš vaikus. Deja, bet apie tai kalbėti vis dar būtina ir netolerancija šiam reiškiniui dar turi augti. Visi suaugusieji esame atsakingi už tai, kad vaikai nepatirtų jokio smurto – nei fizinio, nei psichologinio, nei seksualinio, nekentėtų nuo nepriežiūros ar atstūmimo”, – sakė Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Silva Lukoševičienė.
Ši akcija, tai noras ir siekis, atkreipti visuomenės dėmesį į smurto prieš vaikus prevenciją ir paskatinti netylėti, veikti, apsaugoti ir padėti vaikams.
Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, įteikdami sutiktiesiems po geltoną balioną, teiravosi, kaip jie vertina šią problemą: „ar patiems teko patirti smurtą?”, „kaip elgtųsi matydami smurtaujantį ar nuo smurto kenčiantį asmenį?”, „ar geba atpažinti smurto požymius?”, „ar žino, kaip apsaugoti nuo smurto vaikus ir kur kreiptis reikalingos pagalbos?”, „ar išdrįstų netylėti ir pranešti apie nepilnamečių patiriamą smurtą policijai ir vaiko teisių apsaugos specialistams?”.
Dauguma miestelėnų tikino esantys nepakantūs smurtui prieš vaikus ir žinantys, kad apie kiekvieną atvejį būtina informuoti tiek policijos pareigūnus, tiek vaiko teisių apsaugos specialistus. Jaunesnės kartos panevėžiečiai neslėpė, kad pirmiausia pagalbos kreiptųsi į artimuosius, tačiau žino ir tarnybas, kurios gina jų teises.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodomos kelios smurto formos: fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra. Fizinis smurtas apibūdinamas kaip tyčinis veiksmas ar veiksmai prieš vaikus, taip pat fizinės bausmės. Psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, vaiko normaliai raidai būtinos veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas. Seksualinis smurtas – tyčiniai nusikaltimai, tokie kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimas, seksualinis priekabiavimas. Smurtu įvardijama ir vaiko nepriežiūra, kuri reiškia nuolatinį vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimą ar aplaidų tenkinimą.
Gana įprasta smurtu laikyti tik fizinio skausmo sukėlimą, bet daugelis vaikų nuolat kenčia ir kitas smurto rūšis. Vaiko teises ginantys specialistai įvardija, jog nubrozdinimai ir įdrėskimai ant vaiko kūno, pasikeitęs jo elgesys, sutrikusi fizinė, emocinė ar psichologinė raida, suprastėjusi sveikata, neužtikrinami emociniai ir fiziniai vaiko poreikiai gali būti lengviausiai atpažįstami patiriamo smurto požymiai.
Tarnybos specialistai ragina piliečius nelikti abejingais vaikų kenčiamai agresijai ir prievartai bei primena, jog bet kokį įtarimą dėl smurto prieš vaikus reikėtų vertinti rimtai ir atsakingai, nedelsiant informuojant apie konkrečius atvejus vaiko teisių apsaugos specialistus arba policijos pareigūnus.
Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Psichologinę (emocinę) pagalbą galima gauti paskambinus į „Vaikų liniją” telefonu 116111 . Teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai reaguoja ir vertina kiekvieną pranešimą, apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įskaitant ir bet kurios formos smurtą.
