Stokojantys socialinių įgūdžių, neturintys atsakomybės jausmo, tinginiai – tokių visuomenės ir darbdavių vertinimų dažnai susilaukia buvę vaikų globos namų auklėtiniai. Tačiau su visuomenės atstumtaisiais dirbantys specialistai pažymi, kad dažniausiai būna atvirkščiai – jie sau ir kitiems kelia didesnius reikalavimus nei „normaliose“ šeimose užaugę vaikai.
„Dažnai apie vaikų globos namų auklėtinius galvojama, kad jie yra tinginiai, nieko nemoka, jiems trūksta atsakomybės jausmo, tačiau juk šios savybės gali būti priskirtos visai jaunajai kartai, nepriklausomai nuo to – augo savo šeimoje ar kitur. Net ir negatyvų pavyzdį šeimoje matę žmonės dažnai dėl savo ateities stengiasi kur kas labiau nei „normalioje“ šeimoje augę vaikai.
Taip yra dėl to, kad neretai jie trokšta pasukti priešingu keliu, kelia sau tikslus ir siekia profesijos bei geresnio, nei jų biologinių šeimų, gyvenimo. Teko dalyvauti vienų vaikų globos namų auklėtinių susitikime: dauguma baigę mokslus, įgiję specialybes, turintys darbą, namus, šeimas, automobilius“, – sako Romualda Navikaitė, Lietuvos vaikų fondo direktorė, beveik 30 metų dirbanti su socialinę atskirtį išgyvenančiais vaikais ir šeimomis.
Dirbdama su buvusiais ir esamais vaikų globos namų auklėtiniais R. Navikaitė ir kiti projekto darbuotojai juos skatina išbandyti skirtingas profesijas jau mokykloje, moko socialinių įgūdžių, finansinio raštingumo bei kaip konfliktuose rasti visoms pusėms naudingą sprendimą.
Vertina visus vienodai
„Vaikų globos namus palieka įvairūs vaikai, todėl ir jų likimai labai skiriasi. Žiniasklaidoje pristatomi sėkmingos globos namų auklėtinių karjeros pavyzdžiai: įkurtas viešųjų ryšių verslas, pasiekimai mene, dalyvavimas politiniame gyvenime.
Darbdaviai įprastai nežino, ar darbuotojas augo vaikų globos namuose, o jeigu apie tai sužino, būna, kad labiau globoja, rūpinasi. Priklauso nuo santykio, vadovų empatijos“, – dalijasi R. Navikaitė.
Globos namų vaikai, jos teigimu, yra nuoširdūs, mandagūs, dėmesingi – kaip ir visi vaikai, tačiau dažnai manoma, kad jei esi iš vaikų globos namų, esi lyg su „antspaudu“.
Visuomenės bei darbdavių dėmesį atkreipti į tai, kad žmogaus gabumus reikėtų vertinti ne pagal asmeninę praeitį, o pagal turimus darbinius įgūdžius ir profesines kompetencijas, siekia socialinė iniciatyva „Lygink rūbus, ne žmones“.
Į vaikų globos namus patenka vis vyresni
Per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų, anot R. Navikaitės, daug kas pasikeitė: vaikai ir jų gyvenimas šeimose, kuriose vartojamas alkoholis ar narkotikai, gyvenimas iš pašalpų, tampa vis sudėtingesnis.
„Remiantis fondo turimais duomenimis, anksčiau į globos namus patekdavo jaunesnio amžiaus vaikai, o dabar – vis dažniau paaugliai su jau susiformavusiu charakteriu, todėl jiems kur kas sudėtingiau adaptuotis naujoje aplinkoje, neretai reikalinga individuali kompleksinė pagalba.
Jeigu į vaikų globos namus patenka paaugliai, dažniausiai jie būna pikti ant savęs ir kitų, aplinkos, jiems sudėtinga bendrauti tarpusavyje, galvoja, kad visi yra priešai, nes yra nusivylę savo šeima, kenčia nemeilę, jaučiasi šeimoje nereikalingi. Įvairūs tyrimai rodo, kad tokia būsena bet kurį žmogų gali paskatinti priimti neteisingus pasirinkimus: alkoholis, narkotikai, prostitucija. Neretai tokiems žmonėms prireikia pagalbos visą gyvenimą: konsultacijų, nuolatinės paramos, psichologo pagalbos, yra organizacijų, kurios tai ir daro“, – sako ji.
Ugdo finansinį raštingumą
Anot R. Navikaitės, kiekvienas, palikdamas globos namus, gauna beveik 3000 Eur įsikūrimo pašalpą. Kai kurie pinigus panaudoja prasmingai, kaupia nuosavam būstui, užsidirbti papildomai išvažiuoja į užsienį, o kiti juos iššvaisto.
Pašnekovė dalijasi, kad vienas vaikinas su ,,įsikūrimo pinigais“ įsigijo televizorių, išsinuomojo būstą už 350 Eur/mėn., tačiau jam nesisekė su darbu. Pinigams pasibaigus, liko be buto, tačiau su televizoriumi, kurio neturėjo kur dėti. Tokie atvejai, anot moters, paskatino pradėti ugdyti finansinį raštingumą darbuojantis su dar mokyklinio amžiaus vaikais nelaukiant, kol jie sulauks pilnametystės ar to momento, kada turės palikti globos namus.
„Vienas jaunuolis dar gyvendamas globos namuose labai domėjosi kinų kalba ir pradėjo jos mokytis su Vilniaus universiteto atstovų pagalba, o savo įsikūrimo pašalpą panaudojo studijoms Kinijoje. Iš pradžių jis mokėsi tik kinų kalbos, vėliau – ekonomikos terminų. Tai puikus finansinio raštingumo pavyzdys, todėl tikime, kad jam pavyks sėkmingai baigti studijas Kinijoje ir pasiekti savo svajonių“, – pasakoja R. Navikaitė.
