Ilgėjant gyvenimo trukmei, Lietuvoje daugėja lėtinėmis ligomis sergančių vyresnio amžiaus žmonių, kas daro įtaką gydymo paslaugų teikimo organizavimui. Nuo šiol Lietuvoje norint oficialiai gauti Vyresnio amžiaus žmonėms palankios gydymo įstaigos statusą, privalu atitikti tam tikrus reikalavimus – nuo organizacinės kultūros iki fizinės aplinkos pritaikymo.
Pavyzdžiui, kiekvienos gydymo įstaigos personalas, dirbantis pagal vyresnio amžiaus žmonėms palankią politiką, turi būti baigęs specialius mokymus. Tokie mokymai apima pagrindines vyresnio amžiaus žmonėms būdingas patologijas (kritimus, šlapimo nelaikymą, nejudamumą, atminties sutrikimus (demenciją) ir depresiją), bendravimo su vyresnio amžiaus žmonėmis, turinčiais klausos, regos, judėjimo sutrikimų, ypatumus ir klinikinės etikos principus.
Tyrimai ir gydymo procesai taip pat turi būti pritaikyti, atsižvelgiant į senėjimo fiziologiją. Taip pat numatoma, kad tokiose įstaigose senjorams gydymo paslaugos būtų teikiamos prioritetine tvarka, dirbtų gydytojas geriatras, o vyresnio amžiaus pacientų klausimus kuruotų specialiai tam dirbantis koordinatorius.
Atitinkami reikalavimai taikomi ir senjorams palankių gydymo įstaigų erdvėms bei įrangai. Pavyzdžiui, tokioje įstaigoje turėtų būti atskiras įėjimas vyresnio amžiaus asmenims, plačios durys, kiekviename aukšte įrengti erdvūs liftai, neslidi grindų danga, tinkamas apšvietimas, gerai matomos, įskaitomos ir aiškios nuorodos, įrengtos rampos ir bėgeliai neįgaliųjų vėžimėliams užvažiuoti, specialiai pritaikyti baldai. Taip pat įstaigos parkavimo aikštelėje turėtų atsirasti specialios vietos vyresnio amžiaus pacientų transportui, numatomas reikalavimas, kad garbingo amžiaus žmonių patogumui šalia įstaigos būtų maršrutinio transporto stotelė ir pan.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, visame Europos regione kasmet daugėja vyresnio amžiaus žmonių, tad natūralu, kad dėmesys jiems ir jų poreikiams auga.
„Ilgas gyvenimas nebūtinai reiškia sveiką gyvenimą, dažnai atvirkščiai – ilga gyvenimo trukmė susijusi su didesniu žmonių sergamumu ar net negalia. Tokie demografiniai pokyčiai neišvengiamai keičia gydymo įstaigų sprendimus – socialinius, ekonominius ir vadybinius, taip pat už sveikatą atsakingos organizacijos filosofiją, požiūrį į vyresnį pacientą“, – sako ministras A. Veryga.
Pasak jo, nuo to, kaip sėkmingai gydymo įstaigos prisitaikys prie pokyčių, priklauso jų ekonominis gyvybingumas bei sklandus funkcionavimas.
„Norėdamos išlikti ligoninės turi įgyti specifinių žinių, išmokti dirbti su vyresnio amžiaus pacientais ir bendradarbiauti su jų artimaisiais. Taigi, palankios vyresnio amžiaus žmonėms gydymo įstaigos reglamentavimas yra svarbus žingsnis, skiriant deramą dėmesį senjorams, kuriant jiems palankesnes sąlygas gauti paslaugas“, – pabrėžia ministras A. Veryga.
Jam pritaria ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (Akreditavimo tarnybos) direktorė Nora Ribokienė.
„Atėjo laikas mūsų šalies įstaigoms tapti dar šiuolaikiškesnėmis ir pasistengti įgyti reikalingų specifinių žinių bei išugdyti specialistų gebėjimus, teikiant paslaugas ir bendraujant su senjorais, taip sukurti palankesnes sąlygas jiems gauti tinkamą gydymą. Neabejotinai Vyresnio amžiaus žmonėms palankios įstaigos statuso suteikimas suponuoja aukštesnę teikiamų paslaugų kokybę, saugumą, pranašumą to paties lygmens įstaigų grupėje“, − įsitikinusi N. Ribokienė.
Vyresnio amžiaus žmonėms palankios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vertinimo tvarkos aprašas buvo patvirtintas spalio pradžioje sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šį statusą gavusi įstaiga pirmą kartą pakartotinai vertinama po 2 metų, o vėliau – kas 3 metus.
Gydymo įstaigos, atitinkančios nustatytus vyresnio amžiaus žmonėms palankios įstaigos keliamus reikalavimus, bus skelbiamos SAM interneto svetainėje.
