Laisvas prekių ir paslaugų judėjimas visoje Europos Sąjungoje (ES) bei vienodas verslo požiūris į pirkėją – būtent šie pagrindiniai tikslai paskatino nustatyti geografinio blokavimo ir kitokios geografinės ES pirkėjų diskriminacijos draudimą, kuris buvo įtvirtintas 2018 m. pabaigoje įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente dėl nepagrįsto geografinio blokavimo (toliau – Reglamentas).
Kas yra geografinis blokavimas?
Geografinis blokavimas arba geoblokavimas – tai verslininkų praktika, apribojanti tarpvalstybinę prekybą atsižvelgiant į pirkėjo pilietybę, gyvenamąją ar įsisteigimo vietą. Įsigaliojus Reglamento nuostatoms, tokia praktika ES netoleruotina ir draudžiama.
Geografinio blokavimo draudimas apima: prieigos prie interneto svetainės apribojimą kitų ES valstybių nariams ir/ar atvejus, kai prieiga prie interneto svetainės suteikiama, tačiau kitos ES valstybės pirkėjui galutinai neleidžiama atlikti pirkimo arba prašoma mokėti atitinkamos šalies debeto ar kredito kortele. Geografine pirkėjų diskriminacija taip pat laikomi atvejai, kai fizinėje prekybos vietoje pirkėjams apribojama prieiga prie prekių ar paslaugų arba, atsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą, pirkėjams taikomos skirtingos pirkimo sąlygos.
Vienodos sąlygos prekių ir paslaugų pirkimui
Jei verslininkas vykdo prekybą keliose ES šalyse, pirkėjams iš skirtingų valstybių narių turi būti užtikrinta tokia pati prieiga ir galimybė įsigyti prekių bei paslaugų, kaip ir vietiniams pirkėjams. Ši nuostata taikoma tiek elektroninėje, tiek fizinėje prekybos vietoje perkamoms prekėms ar paslaugoms. Pavyzdžiui:
Lietuvos vartotojas pageidauja įsigyti mobilųjį telefoną ir geriausią pasiūlymą aptinka Vokietijos internetinėje parduotuvėje, tačiau ši siūlo prekių pristatymą tik Vokietijos miestuose. Lietuvos vartotojas turi teisę įsigyti mobilųjį telefoną, atsiimdamas jį pardavėjo aptarnaujamuose Vokietijos miestuose, kaip ir bet kuris vokiečių vartotojas.
Lietuvių šeima ketina apsilankyti Prancūzijos pramogų parke ir pageidauja pasinaudoti galimybe įsigyti bilietus su nuolaida šeimai. Lietuvių šeima gali pirkti šiuos bilietus tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Prancūzijos šeimos.
Prieigos prie internetinių svetainių užtikrinimas
Draudžiama blokuoti prieigą prie interneto svetainių ir nukreipti pirkėją į kitai šaliai skirtą interneto svetainę be jo išankstinio sutikimo, pavyzdžiui:
Vartotoja iš Airijos nori prisijungti prie Lietuvai skirtos internetinės drabužių parduotuvės svetainės versijos, tačiau net į adreso laukelį įrašius šios Lietuvos svetainės adresą, vartotoja vis tiek yra nukreipiama į Airijos svetainę. Įsigaliojus Reglamento nuostatoms draudžiama nukreipti pirkėją be jo aiškaus sutikimo. Net kai pirkėjas sutinka būti nukreiptas, jam vis tiek turi būti prieinamas tas svetainės variantas, kurį jis norėjo pasiekti iš pradžių.
Nediskriminavimas atliekant mokėjimus
Verslininkas negali diskriminuoti pirkėjo dėl jo naudojamos mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į pirkėjo pilietybę, gyvenamąją vietą, mokėjimo sąskaitos buvimo vietą ar mokėjimo priemonės išdavimo vietą, pavyzdžiui:
Lietuvos verslininkas priima mokėjimus už pirkinius savo svetainėje konkretaus prekės ženklo kredito kortelėmis ir tiesioginiais banko pavedimais, tačiau nepriima mokėjimų to paties prekės ženklo kredito kortele, išduota kitoje valstybėje narėje. Tokia praktika draudžiama.
Kada Reglamento nuostatos netaikomos?
Riboti prieigą prie prekių bei paslaugų galima tik tais atvejais, kai tokia prieiga yra draudžiama konkrečių nacionalinių teisės aktų. Pažymėtina, kad Reglamento nuostatos netaikomos šioms paslaugoms: transporto paslaugos (geografinės diskriminacijos draudimas skrydžių, autobusų bei vandens transporto paslaugų sektoriuose yra nustatytas kituose ES teisės aktuose); finansinės paslaugos, įskaitant mokėjimo paslaugas; garso ir vaizdo paslaugos, įskaitant sporto renginių transliacijas, kurios teikiamos vadovaujantis išskirtinai teritorinėmis licencijomis; azartinių lošimų paslaugos.
Reglamento vykdymo priežiūra ir atsakomybė
Reglamento vykdymo priežiūrą vartotojų diskriminavimo atvejais Lietuvoje vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurios padalinys Europos vartotojų centras teikia praktinę pagalbą vartotojams, susidūrusiems su problemomis perkant kitoje ES valstybėje narėje. Reglamento nuostatų nesilaikantiems verslininkams gali būti taikomos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatytos ekonominės sankcijos.
Straipsnyje pateikiama tik trumpa pagrindinių Reglamento nuostatų apžvalga. Išsamią informaciją apie verslininkų pareigas ir kitus geoblokavimo draudimo klausimus rasite Reglamente arba leidinyje „Geografinio blokavimo reglamento taikymas elektroninės prekybos srityje. Klausimai ir atsakymai“.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos inf.
