Daugeliui mūsų išgirdus žodį „turgus“ vis dar pakvimpa raugintomis daržovėmis ar rūkytais mėsos gaminiais, o prieš akis iškyla pasenusi prekybos vieta, kurioje maistą keičia iš Kinijos atvežtų pigių niekučių intarpai. Tačiau šiandien įsigalinčio, į šiuolaikiško žmogaus poreikius orientuoto turgaus reikšmė labiau primena jo vaidmenį prieš šimtmečius ar net tūkstančius metų. Miestiečiai į turgų renkasi ne vien įsigyti šviežių maisto prekių, paragauti naujų patiekalų, bet ir bendrauti, socializuotis, atrasti naujų potyrių.
„Tokius moderniausius turgus pamatėme apvažiavę visas Vakarų Europos valstybes, tokį turgų miestiečiai nori matyti ir Vilniuje“, – įsitikinęs Vilius Vaičekauskas, „Darnu Group“ viešbučių ir restoranų grupės vadovas. Anot jo, ilgai puoselėta mintis apie kitokį turgų Vilniaus širdyje jau turi kontūrus: pastatas jau įrenginėjamas, o visame pasaulyje ne vienerius metus rinktos patirtys realizuojasi į konkrečius planus, kurių įgyvendinimui ieškomi nuomininkai.
„Turgus „Paupio“ rajonui natūraliai pritinka savo prigimtimi. Dar senovės persai turgui apibūdinti naudojo žodį „bazar“, kuris taip pat reikšdavo prekybininkų ar amatininkų tinklą, dirbantį greta. Paupys prieš keletą šimtmečių buvo žinomas kaip amatininkų, išnaudojusių upės tėkmę savo darbams, rajonas. Čia veikė malūnai, lentpjūvės, dirbo odininkai, parako ir popieriaus gamyklos, o šalia kūrėsi smuklės, arbatinės, kepyklos – visų šiuolaikinių turgaus atributų pirmtakai“, – pasakoja V. Vaičekauskas.
Atmosferą kuria žmonės
Istorinėje literatūroje turgūs aprašomi nuo maždaug 3000 m. pr. m. e. Dar senovėje, augant miestų populiacijai, turgūs pradėjo kurtis miestų centruose.
Svarbi buvo ne vien prekybos rolė, turgūs taip pat buvo informacijos mainų vieta. Ne vienas turgaus rajonas yra įtrauktas į Pasaulinio paveldo sąrašus dėl jų istorinės ar architektūrinės reikšmės.
V. Vaičekausko teigimu, gilią istoriją turinčio Vilniaus senamiestis ir gamtos apsuptis yra itin turgui tinkanti lokacija. „Šiuolaikinis turgus yra gerokai platesnė sąvoka nei materialūs dalykai. Tai – susitikimo, bendravimo ir pažinimo erdvė, todėl jos atmosferą kuria vieta ir žmonės. „Paupys“ formuojasi, kaip atgyjanti, jauki, gamtos apsuptyje esanti senamiesčio dalis, kuri kartu su turgumi organiškai papildo vienas kitą“, – sako V. Vaičekauskas.
Naujas turgaus turinys – pagrindinė tendencija
Visame pasaulyje populiarėja papildomą vertę lankytojams kuriantys turgūs, ypač jie mėgstami skandinavų, tačiau – ne tik jų. Naujuosius turgus vienijančios savybės – skirtingų šalių ar regionų maisto kultūrų demonstravimas, itin aukšti kokybės reikalavimai, puikus produktų ir jų kilmės išmanymas bei dėmesingas pirkėjų konsultavimas, sukuriant jiems naujų potyrių.
Dėl savo gyvybingumo maisto turgūs yra itin patrauklūs modernių virtuvių šefams, kuriems privalu nuolat judėti į priekį, ieškoti ir siūlyti savo klientams naujovių. Visame pasaulyje tokie turgūs sugeneruoja ne tik miestelėnų, bet ir įspūdingus turistų srautus. Populiariausi Europoje – centrinis Roterdamo turgus, Stokholmo „Saluhall“ turgus ar Portugalijos sostinėje Lisabonoje veikiantis itin populiarus „Time Out“ turgus – įspūdingo dydžio skirtingų virtuvių arena, kurioje didelis dėmesys skiriamas ne tik maisto kokybei, bet ir pramogoms bei renginiams.
Pasak „Paupio turgaus“ vadovo, tokie turgūs bendruomenėms kuria papildomą pridėtinę vertę, tampa traukos centrais įvairiai veiklai. Juose organizuojamos įvairios gurmaniškos šventės, bendruomenės vakarėliai, šokių pamokos ir kiti renginiai, sukuriantys turgaus lankytojams naujas socialines bei kultūrines patirtis.
„Ir visų naujovių bendras vardiklis išlieka smagus bendravimas, geras maistas ir pažinimo malonumas. Mūsų tikslas sukurti tokią vietą, kuri stebintų ir į kurią svečiai norėtų sugrįžti. Dėl šios priežasties itin detaliai kalbame su potencialiais nuomininkais, kurie būtų pasiryžę ne tik pristatyti savo produkciją, bet ir aktyviai įsitrauktų į turgaus bendruomenės gyvenimą“, – pažymi V. Vaičekauskas.