Penktadienį, birželio 21 d., Lietuvos paštas išleidžia Martynos Kašinskaitės pieštą atviruką, skirtą Lietuvos liaudies buities muziejui. Atviruko tiražas – 2,5 tūkst., jo pardavimo kaina – 1,49 Eur, pašto ženklo nominalas, kuriuo ženklintas atvirukas – 0,75 Eur, o tai reiškia, kad atviruką galima siųsti ir į užsienį. Proginis antspaudavimas vyks Rumšiškių pašte birželio 21 d.
Lietuvoje įkurti centrinį muziejų po atviru dangumi mėginta nuo pat XX a. pradžios, bet bandymai dėl įvairių priežasčių nebuvo sėkmingi. Lietuvos liaudies buities muziejus įkurtas gana vėlai – 1966 m. Rumšiškėse, Pievelių kaimo žemėse, tačiau lankytojams jis atidarytas gerokai vėliau – 1974 m.
Muziejaus struktūros kūrimui, eksponatų komplektavimui, darbo mokslinei metodinei krypčiai, išplanavimo ir užstatymo pagrindinėms gairėms nustatyti buvo suformuota mokslinė taryba. Galima sakyti, jog muziejų kūrė visa Lietuva – tai tie žmonės, kurie projektavo, statė, ieškojo eksponatų, tyrinėjo, ir tie, kurie juos dovanojo, pardavė ar papasakojo apie senolių daiktus, papročius bei buitį, taip pat tie, kurie talkininkavo, koncertavo, dalyvavo šventėse.
Lietuvos liaudies buities muziejus – vienas didžiausių pagal užimamą plotą (195 ha) bei nekilnojamų eksponatų skaičių muziejų po atviru dangumi Europoje. Tai vienintelis etnografijos rūšies muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą visų etnografinių Lietuvos regionų ir miestelio atspindį. Atskiras sektorius skirtas Lietuvos gyventojų tremties ir pasipriešinimo atminimui: pastatyta jurta (žeminukė), tremties vagonas, partizanų slėptuvė (bunkeris), paminklai. Jame lankytojus pasitinka edukatorė – buvusi tremtinė, kurios įtaigus pasakojimas leidžia tarsi juste pajusti visą ištremtų žmonių tragediją. Muziejuje stovintys unikalūs Aristavėlės dvaro rūmai – vertingas baroko laikotarpio medinės architektūros pavyzdys. Lietuvos liaudies buities muziejaus išskirtinumas europiniame kontekste – demonstruojamos žemės įdirbimo sistemos ir gyvenviečių vystymosi raida.
Muziejaus interjero ekspozicijos atidarytos nuo gegužės mėnesio iki spalio 1 dienos. Nuo įkūrimo čia jau pabuvojo virš 3 milijonų žmonių. Garbingiausi užsienio svečiai – Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija, Norvegijos karalius Haraldas V ir karalienė Sonja, Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas su žmona, Estijos prezidentas Lenartas Meris, NATO parlamentarai, Europos muziejų po atviru dangumi asociacijos konferencijos dalyviai. Dabar per metus muziejų aplanko virš 100 tūkstančių lankytojų
