Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, pašalinus nuo 2019 metų bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, Sostinės regione per ketvirtį padidėjo 1,8 proc. iki 1410,6 euro, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione liko nepakitęs ir siekė 1149,1 euro.
Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų pirmąjį ketvirtį buvo 261,5 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo Panevėžio, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus apskrityse (nuo 0,5 iki 1,8 proc.), kitose sumažėjo (nuo 0,2 iki 2,3 proc.). Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse (nuo 3,4 iki 7,8 proc.).
Šių metų pirmąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai – 1410,6 euro. Mažiausiai uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai – 987,4 euro.
Darbo užmokesčio padidėjimui pirmąjį ketvirtį įtakos turėjo nuo 2019-ųjų pradžios įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai, padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, pašalinus indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, per metus (šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2018-ųjų pirmuoju ketvirčiu) Sostinės regione išaugo 9,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 9,2 procento.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, padidėjo visose apskrityse. Marijampolės apskrityje jis padidėjo 11 proc., kitose apskrityse – nuo 6,4 iki 10,5 procento. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 11,4 iki 15,6 procento.
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.
