Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nutarė, kad dvi ministerijoms pavaldžios organizacijos, užsiimančios komercine veikla, gali neatitikti Lietuvos Konstitucijos, Europos ir Lietuvos teisės aktų ir iškreipia konkurenciją. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė savo programoje yra paskelbusi ilgalaikį tikslą sudaryti sąlygas ekonomikos vystymuisi ir numato formuoti darnią, atsakingą ir konkurencingą ūkio politiką, tačiau, ekspertų teigimu, nesiima jokių veiksmų pavaldžių organizacijų situacijai valdyti.
VšĮ Technikos priežiūros tarnyba (TPT) ir Statybos produktų sertifikavimo centras (SPSC) – valstybei priklausantys komerciniai subjektai, teikiantys paslaugas, už kurias gauna pajamas. TPT organizacijai nuo 2001 m. Vyriausybė neatlygintinai ir neterminuotai perleido 900 kv. m patalpų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Metais vėliau tokiu pat principu SPSC buvo perleistos 400 kv. m patalpos. Organizacijos, kurioms nereikia rūpintis patalpų nuoma, gali pasiūlyti mažesnes kainas nei konkurentai, o tai gali suteikti didelį pranašumą dalyvaujant viešuosiuose konkursuose.
Konkurencijos taryba išnagrinėjo abu minėtus atvejus ir nustatė pažeidimų. Išvadose teigiama, kad parama nemokamai perleidus patalpas pažeidė ES įstatymus, nes dėl įgytos paramos organizacijos įgijo pranašumą prieš kitas tokias paslaugas teikiančias institucijas.
Situaciją komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) specialistė Gintarė Deržanauskienė:
„Lietuvoje nėra reglamentuojama, kokią ūkinę veiklą ir kokiu atveju gali vykdyti valstybės valdomos įmonės (VVĮ). Tai reiškia, kad taisyklės, kurios reguliuotų VVĮ galimybes užsiimti ūkine veikla, neegzistuoja, – sako LLRI ekspertė Gintarė Deržanauskienė. – Ne viena VVĮ šalia valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos ar kitaip valstybės remiamos veiklos užsiima ir ūkine komercine veikla, kurią vykdant konkuruojama su kitais ūkio subjektais. Tai leidžia VVĮ iš remiamos veiklos kryžmiškai subsidijuoti įprastą ūkinę veiklą ir taip konkuruoti nesąžiningai. Tai iškreipia konkurenciją, o valstybės lėšos naudojamos ne pagal paskirtį.“
Tokios pat grėsmės, pasak laisvosios rinkos ekspertė, pasireiškia net ir nevykdant tiesioginio kryžminio subsidijavimo, o tiesiog kai vykdant tiek remiamą, tiek įprastą komercinę veiklas valstybės valdoma įmonė naudoja tuos pačius resursus, pvz., patalpas, žmogiškuosius išteklius ir pan. Tokį netiesioginį kryžminį subsidijavimą gali būti sunku atskirti nuo įprastų veiklos praktikų, masto ekonomijos apraiškų, kitų taupančių sprendimų. Tačiau faktas, kad tai suteikia VVĮ konkurencinį pranašumą, leidžia atpiginti paslaugas ir taip lengviau konkuruoti ūkinės veiklos rinkoje.
Siekiant sąžiningos konkurencijos, ta pati įmonė neturėtų vykdyti reguliacinės valstybės funkcijos ir kartu vykdyti ūkinės veiklos. VVĮ derėtų atsisakyti ūkinės komercinės veiklos vykdymo, ypač tais atvejais, kai rinkoje yra veikiančių privačių ūkio subjektų, vykdančių atitinkamas paslaugas. Kitu atveju, viena VVĮ turėtų vykdyti arba tik remiamą veiklą, arba tik įprastą ūkinę veiklą.
Ekspertei antrina ir teisininkas Rimantas Čatrauskas, įžvelgiantis žalą Lietuvos biudžetui.
„Susiklosčiusi situacija daro tiesioginę žalą valstybei ir netiesioginę jos piliečiams. Didžiausia žala valstybei padaroma negautos naudos forma, – situaciją komentuoja teisininkas Rimantas Čatrauskas. –TPT ir SPSC ne tik naudojasi lengvatomis, bet ir nemoka valstybei jokių dividendų, vadinasi, neprisideda prie bendrojo biudžeto. Jei patalpas, kuriomis naudojasi nemokamai, organizacijos nuomotųsi rinkos sąlygomis, būtų sumokėjusios nemažą sumą valstybei.“
Pasak R. Čatrausko, neteisėta valstybės parama įmonėms – dažnai pasitaikantis pažeidimas. Valstybės pagalbą prižiūri Europos Komisija. Ji, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nuolat stebi valstybės taikomas pagalbos schemas. Nustačius pažeidimų, ji gali pareikalauti panaikinti nesuderinamas su bendrąja rinka programas, paramas arba jas pakeisti. Jai pripažinus, kad suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka, ši pagalba turi būti grąžinta.
Siekdama išspręsti susiklosčiusią situaciją teisinėje valstybėje priimtinais būdais, anot teisininko, Vyriausybė pagal procedūras turėtų įteisinti suteiktą pagalbą, o jei tam nėra pagrindo – susigrąžinti neatlygintinai perduotą turtą ir išskaičiuoti bei išieškoti iš verslo subjektų gautą naudą.
Įmonės, kurios konkuruoja su SPSC ir TPT, turi teisę perduoti skundą ir LR Konkurencijos tarybos nutarimą Europos Komisijai. Jos taip pat gali kreiptis į nacionalinį teismą, tačiau tai ne tik labai ilgas, bet ir brangiai kainuojantis būdas ieškoti teisybės. Idealiu atveju viešąjį interesą turėtų ginti šalies valdžios
