Permainingi rudens ir žiemos orai labai palankūs peršalimo ligų, gydytojų vadinamų ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), ir gripo sukėlėjams plisti, todėl segamumas šiomis ligomis kiekvieno rudenio pabaigoje pradeda didėti. Šiemet segamumas ŪVKTI ir gripu pradėjo augti dar prieš didžiąsias žiemos šventes ir sausio mėnesio antrąją savaitę sergamumo rodiklis pusėje Vilniaus apskrities savivaldybių perkopė 100 atvejų/10 tūkst. gyventojų ribą. Vilniaus rajono gyventojų sergamumas ŪVKTI ir gripu yra didžiausias apskrityje. Guodžia tai, kad registruotų susirgimų gripu atvejų nėra gausu – apie 5 proc. nuo bendro susirgimų skaičiaus.
Geriausiai nuo susirgimo gripu mus gali apsaugoti vakcina. Geriausia skiepytis rugsėjo – lapkričio mėnesiais, kad, kol aplinkoje nėra sukėlėjų, susiformuotų imunitetas organizme. Nuo susirgimo ŪVKTI apsaugo stipri imuninė sistema, organizmo imuninę sistema stiprinančios priemonės (kasdieninis buvimas gryname ore, grūdinimasis, mankšta, racionali mityba, tvarkingas darbo ir poilsio režimas, gyvenimas be stresų).
Gripo ir ŪVKTĮ sukėlėjai paprastai plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant infekcijai imlių žmonių viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra sukėlėjai, ir po to liečiant savo akis, burną).
Suaugusieji paprastai gali užkrėsti kitus žmones dieną prieš gripo simptomų pasireiškimą ir iki penkių dienų nuo simptomų pradžios. Vaikai gali užkrėsti kitus dešimt ir daugiau dienų nuo simptomų atsiradimo.
Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei rankų higiena – paprastos ir efektyvios priemonės, sumažinančios gripo viruso plitimą.
Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo taisyklės:
- Kosint ar čiaudint būtina užsidengti burną su nosine (geriausia vienkartine,), nusisukti;
- Jei nosinės nėra – kosėti ir čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuos su atvira ranka ir veiks kaip oro filtras (į alkūnės linkį, skverną);
- Neužsidengti burnos ar nosies nepridengtu delnu;
- Nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosines, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas;
- Nekosėti ir nečiaudėti kitų žmonių draugijoje – išeiti į kitą vietą;
- Neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę;
- Vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikais, nėščiosiomis, pagyvenusiais, ligotais žmonėmis;
- Sveikas asmuo, atsidūręs kito asmens kosėjimo ar čiaudėjimo zonoje, turėtų nuo jo pasitraukti, trumpam sulaikyti kvėpavimą.
Rankų higienos taisyklės:
- plauti rankas kuo dažniau;
- plauti rankas prieš valgį;
- plauti rankas palietus užkrėstą daiktą;
- vengti liesti nepridengta ranka durų rankenas, turėklus ir kitus daiktus, kurie galėjo būti liečiami kitų žmonių;
- vengti kontakto su daiktais, kuriais keičiamasi (pinigais, bilietais ir kt.): mūvėti pirštines, atsiskaityti taip, kad nereikėtų grąžos, atsiskaityti mokėjimo kortele, naudotis ne vienkartiniais, o daugkartiniais transporto bilietais;
- palietus galimai užkrėstą daiktą neliesti rankomis savo nosies ar burnos, netrinti akių;
- jei rankos užteršto kvėpavimo takų išskyromis, jos plaunamos muilu ir vandeniu. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, jas galima nuvalyti rankų dezinfekcijai skirta priemone.
Didžiausią tikimybę užsikrėsti gripu ir ŪVKTĮ turi žmonės, esantys iki 1 metro atstumu nuo sergančio asmens. Gripo epidemijos metu tikslinga riboti susirinkimų ir asmeninių susitikimų skaičių, pirmenybę teikiant bendravimui telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Patartina vengti rankų paspaudimų, bučinių, kitų fizinių kontaktų, socialinių ir religinių ritualų, kurių metu liečiamasi prie kitų žmonių arba daugelio žmonių liečiamų daiktų.
Asmenims, kurių darbas nesusijęs su tiesioginiu kontaktu su klientais ir kai atstumas tarp žmonių būna mažesnis nei 1 m, tikimybė užsikrėsti nėra didelė. Tačiau kosintys ir čiaudintys darbuotojai turėtų dėvėti antveidžius (medicinines kaukes). Jas reikėtų keisti po 2-3 val. dėvėjimo ir kai sudrėksta. Darbuotojai, valantys patalpas ir tvarkantys atliekas, kuriose gali būti panaudotų servetėlių, turėtų tai daryti dėvėdami gumines pirštines.
VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos
Infekcijų kontrolės gydytoja Elena Mirinavičienė
