Pasitenkinimas gyvenimo kokybe, atostogų klausimas, galimybės pildyti vaikų norus – šiuos ir daugelį kitų kiekvienai šeimai svarbiausių kasdienybės aspektų nulemia ne tik turimi finansai, bet ir tinkamas jų valdymas. Anot finansų valdymo eksperto Mindaugo Grajausko ir investavimo į NT ekspertės Viktorijos Vanagės, Europos Sąjungoje vienas mažiausių vidutinių pajamų gaunantiems lietuviams itin svarbu žinoti, kaip auginti šeimos finansus tam skiriant net ir nedideles pinigų sumas.
Didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų surinkta statistika rodo, kad išlaidos maistui, transportui, komunalinėms išlaidoms, sveikatos priežiūrai sudaro 50–60 procentų statistinio lietuvio pajamų. Čia neįskaičiuoti aprangai, komunikacijai, poilsiui ar laisvalaikiui bei neplanuotoms išlaidoms, pavyzdžiui, apsilankymui pas dantistą, reikalingi finansai. Jei kalbame apie šeimą, dažnu atveju išlaidų skirsnyje atsiranda ir finansiniai įsipareigojimai ar vaiko auginimas. Skaičiuojant, kad šeimą sudaro du vidutines pajamas, po 722 eurų į rankas, uždirbantys asmenys, akivaizdu, kad finansiškai saugesnei ir sotesnei ateičiai reikalingam taupymui ar investavimui lieka nedaug.
Nuo ko pradėti šeimos turto kūrimą?
Pasak asmeninių ir šeimos finansų valdymo konsultanto M. Grajausko, net kukli pinigų suma, pasirinkus tinkamą šeimos finansų valdymo strategiją, gali atnešti didelę naudą.
„Kiekvienoje šeimoje svarbu susidėlioti jos situaciją atitinkantį finansinį planą. Didžiausia vertybė yra skirstyti sumas išlaikant pagrindines pinigų panaudojimo kategorijas – namų ūkis, asmeniniai poreikiai, įsipareigojimai, taupymas, pramogos, investavimas, rezervas mėnesinio biudžeto subalansavimui, kita. Ir tuomet formuoti įpročius, leidžiančius kontroliuoti nereikalingas išlaidas ir užtikrinančius „pinigų įdarbinimą“, – sako šeimas nenuvertinti nė vieno euro skatinantis ekspertas.
M. Grajauskas pateikia pavyzdį, kaip taupyti per daug savęs nevaržant – pavyzdžiui, gal galite rasti alternatyvą rytais pakeliui į darbą kavinėje perkamai kavai arba atsisakyti kelių saldumynų. Tokių mažų išlaidų kontrolė per mėnesį ar du leidžia sukaupti keliasdešimt eurų, kurie gali tapti pirmu žingsniu į šeimos turto auginimą. Tuomet telieka atsakyti į klausimą, kaip panaudosite sutaupytus pinigus.
Atsargūs lietuviai tikina, kad taip jie pradeda kurti finansinę pagalvę „juodai dienai“ – kojinėje ar stiklainyje laikomos santaupos padės tiek darbo praradimo atveju, tiek prireikus brangių automobilio taisymo paslaugų. Tačiau pinigų kaupimas be „įdarbinimo“ reiškia, kad turimų pinigų kiekis tikrai nepadidės, o laikui bėgant dar ir smuks jų vertė dėl infliacijos.
„Įdarbinti“ 50 eurų biudžetą papildo šimtais eurų
2017 metų pabaigoje namų ūkių apklausą atlikęs Lietuvos bankas paskaičiavo, kad net 50 procentų šalies gyventojų norėtų investuoti į nekilnojamąjį turtą. Dėl to Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, populiarėja galimybės investuoti per sutelktinio finansavimo platformas – čia ir neturint dešimties tūkstančių eurų siekiančio kapitalo galima investuoti į ekspertų atrinktus ir atidžiai patikrintus nekilnojamojo turto projektus.
„Investuotojas šiuo atveju gali derinti labai nedidelę investicinę sumą, pavyzdžiui, 50 eurų ir 8–14 procentų metinę grąžą, – sako investavimo į NT ekspertė ir sutelktinio finansavimo įmonės „Profitus“ įkūrėja bei valdybos pirmininkė V. Vanagė. – Svarbiausių tokio investavimo privalumų sąraše taip pat yra minimalios darbo sąnaudos, nedidelis specifinių žinių apie NT poreikis ir vidutinio dydžio rizika.“
Taigi, šeima, pasiryžusi išbandyti investavimą kaip turto auginimo planą, gali lengvai įsivertinti perspektyvas. Jei abu dirbantys šeimos nariai kas mėnesį investicijoms skirs po 50 eurų, tai po metų savo pirmajai investicijai jie turės net 1200 eurų. Tokią sumą investavus per sutelktinio finansavimo platformą, siūlančią vidutinę 12 proc. grąžą, ji per metus pasieks 1344 eurus. Prie investuotos sumos ir gautos grąžos pridėjus antrų metų sutaupytus 1200 eurų, šeima antrų metų pabaigoje jau galėtų „įdarbinti“ 2544 eurų. Vykdydama tokį investicinį planą per trejus metus šeima sukaups 4049 eurus – investavimas taupant po 50 eurų per mėnesį jiems bus uždirbęs 449 eurus. O po penkmečio šeima jau galėtų pasigirti akivaizdžia nauda – 7623 eurais, iš kurių 1623 – investavimo atnešta nauda.
Nors tokia per 5 metus sukaupta suma tikrai nėra rekordiškai įspūdinga, ji parodo, kiek naudos atneša net ir nedidelių sumų „įdarbinimas“. Šiuos sukauptus pinigus šeima gali panaudoti rimtam pirkiniui ar net namų remontui. O nusprendus toliau investuoti, ji tampa svaria motyvacija tam skirti didesnes sumas, kai padidėja atlyginimas ar atsiranda papildomų pajamų.
