Audris Narbutas
Vakar vakare sėdėjau 4 G autobuse ir keliavau link „Green Hall“ restorano, įsikūrusio „Barclays“ pastate. Dar nežinojau, kad pamatysiu tokią gausybę liūdnų TS-LKD šalininkų veidų. Liūdėti tikrai buvo ko. LVŽS tiesiog nušlavė visus per antrąjį rinkimų turą ir laimėjo 37 vienmandatėse apygardose iš 68, kuriose vyko rinkimai. Konservatoriai surinko 10 mandatų, o LSDP liko dar labiau apipešiota ir gavo tik 17 mandatų. Skaudų smūgį patyrė LKDP frakcija, kurios primininkas Valentinas Stundys nepateko į parlamentą. Beje, nesėkmę patyrė ir ilgalaikis Bernardinų redaktorius Andrius Navickas. Nukraujavo ir LDSP politiniai sunkiasvoriai, pavyzdžiui, į Seimą nepateko netgi visiems puikiai žinoma A. M. Pavilionienė, o savo tvirtovėje Vilkaviškyje premjeras Algirdas Butkevičius prapylė politikoje menkai žinomam, tačiau bokso pasaulyje ganėtinai populiariam valstiečiui Kęstučiui Smirnovui. Matyt, šioje vietoje sportas padėjo (priešingai nei V. Aleknai) ir kalbame apie partijas, kurios turėjo nemažai potencialo tapti rinkimų nugalėtojomis, o konservatoriai buvo laimėję ir pirmąjį rinkimų turą. Dar visai neseniai labai retas būtų prognozavęs tokius rinkimų rezultatus ir net nereikia abejoti, kad politilogų dėmesį pritrauks LVŽS išrinkimas. Bet šiandien esminis klausimas – kaip atrodys valdančioji dauguma?
Premjeras Saulius Skvernelis
Panašu, kad premjeru taps Saulius Skvernelis. Tai lemia trys priežastys. Pirmoji (ir akivaizdi) yra tai, kad LVŽS laimėjo Seimo rinkimus ir būtent jos rankose sukauptas didžiausias potencialas formuoti vyriasuybę. Antroji yra ganėtinai pozityvūs šio politiko santykiai su Prezidente Dalia Grybauskaite. Būtent nuo D. Grybauskaitės ir prasidėjo „Skverneliada“, kai būsimasis premjeras buvo pasirinktas užimti Lietuvos policijos generalinio komisaro postą, kuriam vadovavo nuo 2011 m. iki 2014 m. Be to, Prezidentė nedemonstravo kažkokio labai ryškaus nusistatymo prieš šį politiką, kai jis buvo pasiūlytas ir ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Galų gale, ir Ramūno Karbaukio pozicija šio politiko atžvilgiu, ir nuostata, kad būtent jis turėtų tapti premjeru, nėra paskutinėje vietoje. Drįsčiau teigti, kad pačiam Karbauskiui derėtis su Prezidente būtų kur kas sunkiau nei Sauliui Skverneliui.
Kokia bus valdančioji dauguma?
Pirmiausia, kas krenta į akis kalbant apie būsimąją vyriausybę, yra mandatų, reikalingų koalicijai sudaryti, skaičius. Šiuo atvilgiu LVŽS yra visiškai dominuojančioje padėtyje – ji ne tik save pateikia kaip jėgą, galinčią dirbti ir su LSDP, ir su TS-LKD, bet turi ir tiek mandatų, kad galėtų formuoti pakankamai didelę paletę koalicijų. Šiandien susidaro įspūdis, kad TS-LKD liks postų dalinimosi nuošalyje, jeigu toliau laikysis LRLS. To, beje, neatmeta ir Gabrielius Landsbergis. Tradiciškai manoma, kad partijos turi stengtis formuoti minimaliai laiminčios daugumos vyriausybes (tai yra kiek daugiau nei 71 mandatas) arba perteklines daugumas, kurios leidžia keisti Konstituciją. Kokios daugumos imsis LVŽS, priklauso nuo jos vidinių siekių ir to, kiek išties partija yra stipri viduje. Jeigu valstiečiams reikalinga perteklinė dauguma, tada jungtis su konservatoriais prasmės būtų ir jų koalicija sudarytų 87 vietas, tačiau šis kelias labai jau abejotinas. Iš dalies ir dėl pačių konservatorių, kurie nepaisant kai kurių LRLS išdavysčių, pavyzdžiui, paramos Aušrai Maldeikienei Žirmūnuose, išlieka ištikimi liberalų sąjungninkai. Liberalai valstiečiams reikalingi daug mažiau nei šuniui penkta koja, tad didžiausia tikimybė, kad LVŽS pasiliks su LSDP ir galbūt pritrauks LLRA – tokia koalicija turėtų 80 mandatų ir būtų ganėtinai stabili, jei vyktų vidinių nesutarimų ir vienas ar kitas narys pasitrauktų.
Kas užims postus?
Šiandien atspėti visą vyriausybės vaizdą yra ganėtinai sudėtinga, bet tam tikras įžvalgas padaryti galima. Neabejoju, kad naujuoju finansų ministru taps Stasys Jakeliūnas. Šis kandidatas pasižymi ne tik puikiu išsilavinimu, pavyzdžiui, Mičigano universitete įgijo verslo ir finansų vadybos magistrą, bet ir turi patirties organizuojant verslą, nes yra ilgametis „Lietuvos draudimo“ investicijų vadovas bei ėjo premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo pareigas. Įdomu tai, kad socialinį jautrumą kampanijos metu akcentavusi LVŽS nėra paviešinusi savo kandidato(ės) į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą. Visgi nustebčiau, jei šią pareigybę valstiečiai atiduotų koalicijos partneriams, nes protingai veikiant tai vienas iš svarbiausių postų šiai partijai, kuri nuolat kalbėjo apie regionus bei juos lydinčią socialinę atskirtį. LVŽS pasiims ir kultūros ministerijos postą. Manau, kad ši ministerija yra partijos tapatybės dalis ir tam tikras rinkėjų lūkesčių realizavimas, o ir kultūros diplomatė Liana Ruokytė – Johnson atrodo nebloga kandidatūra. Žinoma, plačiajai visuomenei ši persona nėra labai žinoma, bet toks ilgai buvo ir Saulius Skvernelis. Galiausiai nėra abejonių, kad LVŽS sieks ir sveikatos apsaugos ministro posto LSMU dėstytojui Aurelijui Verygai. Sveikatos apsaugos ministro postas bus itin reikalingas norint įgyvendinti pažadus dėl alkoholio prevencijos.
Vietoje išvadų
Sėdėdamas autobuse jaučiau, kad širdyje panašus jausmas, lyg artėtų nauji metai. Prasideda kažkas nauja ir įdomaus. Rinkimų aistros Lietuvoje aprims ir galbūt valstybė tikrai kiek sustiprės, tačiau ketveri metai nusimato būti labai įdomūs. Šiandien galime drąsiai konstatuoti, kad jokios stabilios partinės sistemos čia nesama ir jos nereikėtų nė su žiburiu ieškoti. O valstiečiai turbūt ir po rinkimų bus jėga, jungianti partijas it kojines keičiančius politikus, pavyzdžiui, Valerijų Simulik, politinius oportunistus, profesionalus, tiek žinomus (kaip Stasį Jakeliūną), tiek ir menkiau žinomus (kaip prof. Arūną Gumuliauską), tiek ir visuomenėje visiškai nežinomas asmenybes.
