Audris Narbutas
Kartais visai įdomu pažiūrėti, kaip panašioje situacijoje veikia skirtingos politinės jėgos. Iškilus Vijūnėlės dvaro istorijai, LSDP niekaip neišdrįso nubausti savo buvusio nario ir Druskininkų makiavelisto Ričardo Malinausko. Visai kitokią poziciją pademonstravo TS-LKD, kai Seimo rinkimų finišo tiesiojoje iš partijos pašalino prof. Juozą Pundzių, nes šis buvo įtariamas neaiškiai praturtėjęs. Galbūt profesorius buvo nuoširdus ir išties tik padarė keletą klaidų, o gal ir ne. Čia jau VMI pateiks atsakymą, kurio neabejotinai lauks didelė dalis TS-LKD rinkėjų ir šiaip profesoriaus gerbėjų. Visgi, kad iš partijos pašalintum vieną rimčiausių kandidatų į Sveikatos apsaugos ministrus ir pirmojo rinkimų turo Dainavos vienmandatėje apygardoje nugalėtoją, reikia turėti politinės valios. Konservatoriams ši situacija tampa dar skaudesnė, kai kiekvienas mandatas yra aukso vertės, o varžybos su LVŽS dėl premjero posto karštos kaip niekada. Pundziaus istorija ir taip karštą kovą padarė dar karštesnę. Tad pažvelkime į Seimo rinkimus Vilniaus vienmandatėse apygardose.
Naujamiestyje laimės Žygimantas Pavilionis
Faktiškai būtų sudėtinga abejoti TS-LKD pergale Naujamiesčio vienmandatėje apygardoje, kurioje nedaug trūko, kad buvęs ambasadorius Žygimantas Pavilionis laimėtų pirmajame rinkimų ture. Konservatorius pirmajame ture daugiau nei dvigubai aplenkė savo konkurentą Virgilijų Alekną – 44, 43 proc. prieš 19, 34 proc. Politikui labai stipriai padeda ir jo žinomumas tarp užsienio lietuvių rinkėjų, ir aktyvus darbas vienmandatėje apygardoje. Panašu, kad liberalai padarė klaidą iškeldami Virgilijų Alekną Naujamiestyje, o ne, pavyzdžiui, Biržų – Kupiškio vienmandatėje apygardoje, kuri sietina su gimtuoju Aleknos kraštu. Politikas yra gimęs Terpeikiuose, Kupiškio rajone. Nepanašu, kad Žygimanto Pavilionio planus galėtų sugadinti Pundziaus istorija. Mano įsitikinimu, ji didžiausią žalą darys svyruojantiems kandidatams, kuriems įtaką gali padaryti bet koks veiksnys.
Deja vu Senamiesčio vienmandatėje apygardoje
Senamiesčio antrasis rinkimų turas primena šiek tiek iškreiptą deja vu jausmą. Seimo rinkimų antrajame ture susitinka Vilniaus konservatorių vedlys Mykolas Majauskas ir buvęs meras bei Lietuvos laisvės sąjungos vedlys Artūras Zuokas. Jau anksčiau esu rašęs, kad Zuoko partijos pozicijos gerokai susilpnėjo po to, kai jį paliko ir pas LVŽS perbėgo visas Kazlų Rūdos skyrius su meru bei administracijos direktoriumi. Visgi Zuokas yra toks kandidatas, kuris veikiau geba žaisti vienas nei komandoje. Ilgą laiką Vilniuje Artūras Zuokas buvo laikomas vienvaldžiu lyderiu, tačiau dar 2008 m. jis pralaimėjo Seimo rinkimus anuomet dar menkai žinomam Mantui Adomėnui, o kiek daugiau nei prieš metus prapylė ir Remigijui Šimašiui kovą dėl Vilniaus miesto mero posto. Tad Zuokas yra jau blyškiau šviečianti žvaigždė, o Mykolas Majauskas tik įgauna pagreitį ir nuosekliai stiprėja, be to, įdirbio vienmandatėje apygardoje irgi nereikėtų pamiršti, tad nereikia stebėtis, kad Majauskas pirmąjį rinkimų turą laimėjo kiek daugiau nei dvigubai ( 36, 32 proc. balsų prieš 17, 3 proc.). Manau, kad šį rezultatą padėjo pasiekti ir nebijojimas dirbti su skaudžiomis temomis, pavyzdžiui, savižudybėmis. Antrajame ture Mykolui padės tai, kad daugelis stipriausių pirmojo turo kandidatų jam išreiškė paramą. Šių žmonių sąraše Darius Kuolys, Stasys Jakeliūnas, Vydutis Šereika. Pridėkime TS-LKD rėmėjų aktyvumą rinkimuose ir taps panašu, kad dar vienas mandatas ateis į TS-LKD krepšelį.
Žirmūnuose konservatoriai gali ir paslysti
Jau minėta profesoriaus Juozo Pundziaus istorija gali padaryti lūžį Žirmūnų vienmandatėje apygardoje. Tai matyti iš nuoseklių Aušros Maldeikienės pastangų eskaluoti šią istoriją. Net ir rašant šį straipsnį kaip tik politikė įkėlė Indrės Makaraitytės straipsnį apie Pundzių. Žinoma, viltis rasti pranešimų apie TS-LKD sprendimą šalinti mediką iš partijos nė neverta. Politinė logika tampa paprasta, kai skirtumas tarp Abramikienės ir Maldeikienės toks mažytis – tik 23, 19 proc. prieš 20, 94 proc. Maldeikienei tampa būtina įtvirtinti persvarą prieš Abramikienę. Labai tikėtina, kad jai tai pavyks. Pasitelkusi tokias laidas kaip „Išgyvenk, jei gali“ ir savo ekonomistės įvaizdį, Maldeikienė yra tapusi ganėtinai rimta politine figūra. Beveiki 33 000 „Facebook“ sekėjų tai puikiai iliustruoja. Galų gale net ir draugystę konservatoriams deklaruojantys liberalai pasirinko remti Maldeikienę, o ne Abramikienę. Matyt, liberalams, ginantiems žmogaus teises, yra sudėtinga prisiminti tokius fundamentalius dokumentus kaip Europos Žmogaus teisių konvencija, kurioje aiškiai pastebima, kad viena iš pagrindinių žmogaus teisių yra teisė į religinius įsitikinimus. Taigi Lietuvoje paplitusi Kristofobija su tam tikrais bandymais, kuriais mėginama eiti konformizmo keliu, prieštarauja krikščioniškai minčiai. Bažnyčios mokymas, pavyzdžiui, nuostatos Katekizme ir popiežiaus Pranciškaus apaštališkajame laiške Amoris Laetitia išdėstytos mintys siunčia žinią, kad agresija LGBT bendruomenės atžvilgiu nėra pateisinama jokiais būdais. Tačiau homoseksuali santuoka yra neleistina. Tad tikrai paradoksaliai atrodo LRLS parama Maldeikienei su prierašu, kad ji remiama, nes gina žmogaus teises. Tai perša mintį, kad Abramikienė to nedaro. Tikėtina, kad dalis rinkėjų pasigaus šią mintį ir padės laimėti rinkimus Maldeikienei.
Laukite tęsinio
Kovos Vilniaus mieste konservatoriams yra itin reikšmingos, nes būtent nuo Vilniaus ir Kauno priklausys, ar TS-LKD pavyks laimėti Seimo rinkimus. Šiandien apžvelgiau tris vienmandates apygardas, kurių dviejose tikrai turėtų laimėti konservatoriai. Nebent Zuokas parengtų ką nors netikėta. Kiek kitokia situacija yra Žirmūnuose, kuriuose Abramikienės situacija nėra labai patogi. Ypač kai vieni artimiausių sąjungininkų LRLS yra nuo jos nusigręžę ir remia Aušrą Maldeikienę.
