Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Agnė Bilotaitė ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Teisingumo ministrą bei Kalėjimų departamentą dėl Seime įregistruoto įstatymo projekto „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto projekto“, kuris kelia abejonių dėl tolimesnio tinkamo jo įgyvendinimo.
Parlamentarai prašo įvertinti, ar Seime priėmus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio registruotą įstatymo projektą dėl amnestijos, nuteistaisiais, kuriems būtų suteikta galimybė išeiti anksčiau laiko į laisvę, bus tinkamai pasirūpinta, ar bus užtikrinamas visuomenės saugumas bei efektyvus valstybės išteklių naudojimas.
Pasak parlamentarės A. Bilotaitės, pagal šiuo metu siūlomą amnestijos įstatymo projektą į laisvę iš įkalinimo įstaigų išeitų apie 300 asmenų.
„Didžiausią nerimą kelia tai, kad šiais asmenimis turėtų rūpintis probacijos tarnybos, kuriose šiuo metu įgyvendinama reorganizacija ir kuri iki galo dar neužbaigta. Šiuo metu probacijos tarnybose dirbantys pareigūnai susiduria su milžiniškais darbo krūviais bei nuolatiniu jų augimu, žmogiškųjų ir materialinių išteklių stoka. Todėl kyla esminis klausimas, ar probacijos tarnybos tinkamai gebės pasirūpinti amnestuotais asmenimis bei įgyvendinti vieną iš svarbiausių tarnybos tikslų – efektyvią paleistų į laisvę asmenų resocializaciją, jos nuoseklumą bei tęstinumą“, – komentavo Seimo narė.
Parlamentaras Arvydas Anušauskas pažymi, jog amnestijos iš esmės neišsprendžia esminių bausmių vykdymo sistemos problemų, ypač, jei tam nėra pasiruošta.
„Seime priėmus minėtą įstatymo projektą būtų sumažintas nuteistųjų skaičius įkalinimo įstaigose, kurios šiuo metu yra perpildytos, tačiau iš praeityje jau įgyvendintų amnestijų, matome, kad pastarosios neišsprendžia esminių bausmių vykdymo sistemos problemų jeigu tam tinkamai nepasiruošta ir paleistieji asmenys nusikalsta bei greitu metu vėl sugrįžta į įkalinimo įstaigas. Pavyzdžiui, po 2002 m. amnestijos nuteistųjų laisvės atėmimo vietose sumažėjo 39 proc., tačiau per trumpą laikotarpį laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vėl pasipildė 32 proc. kalinamųjų, kurių didžiąją dalį sudarė tie asmenys, kuriems buvo pritaikyta amnestija“, – teigė A. Anušauskas.