Kiniškomis prekėmis Lietuvoje prekiaujantys asmenys klastojo pirkimo–pardavimo dokumentus, naudojosi tarpininkų paslaugomis, o oficialiai fiksuotos prekių kainos nuo realių skirdavosi iki dešimt kartų, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) baigtas ikiteisminis tyrimas.
Keliolika asmenų, valdžiusių Vilniuje registruotas bendroves, ir keliasdešimt pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų organizavo ir vykdė įvairių ne maisto prekių iš Kinijos prekybą Lietuvoje porą metų, nustatė FNTT pareigūnai.
Prekybą Gariūnuose vykdę asmenys prekių iš Kinijos užsisakydavo arba patys, arba per Lietuvoje registruotas bendroves. Dalis sumos už perkamas prekes tiekėjams buvo pervedama oficialiai, dalis – neoficialiai, pasinaudojant tarpininkais, apyvarta buvo milijoninė.
FNTT atskleidė, kad įvairių sudėčių bendrininkų grupės valdomos ir naudojamosbendrovės prekes parduodavo pagal verslo liudijimus dirbantiems fiziniams asmenimis. Bendrovių buhalterijoje buvo fiksuojamos ir sumažintos prekių kainos, ir gautos pardavimo pajamos. Pagal verslo liudijimus prekybą vykdę asmenys naudojo šiuos suklastotus dokumentus ir prekes parduodavo Gariūnų turgavietėje. Prekeiviai savo apskaitoje fiksavo tik dalį gautų pajamų – taip jie elgdavosi todėl, kad jų metinė pardavimo apyvarta nepasiektų ribos, kai reikia registruotis kaip PVM mokėtojui.
Prekių įsigijimo ir pardavimo dokumentuose buvo nurodomos sumažintos prekių kainos. Priklausomai nuo prekės, skirtumas tarp realios ir fiksuotos kainos svyravo iki 15 kartų. Tai atskleista po juodraštinių prekeivių užrašų analizės, parodymų, muitinės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadų.
Taigi, dviejų bendrovių bei pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų apskaitose buvo oficialiai užfiksuota tik dalis realiai prekybos metu gautų pajamų. Dėl apskaitoje neužfiksuotos realiai gautų pajamų dalies buvo neteisėtai sumažinti minėtų įmonių mokėtini PVM ir pelno mokesčio dydžiai, taip pat pagal verslo liudijimus prekybą vykdžiusių asmenų valstybei mokėtinų pajamų ir kitų mokesčių dydžiai. Tyrimo duomenimis, per kelerius metus dvi minėtos bendrovės ir prekeiviai nesumokėjo per 120 tūkst. eurų mokesčių. Dalį šios sumos – beveik 96 tūkst. eurų – prekeiviai ir viena bendrovė atlygino.
Į teismą siunčiama trijų fizinių ir vieno juridinio asmens (antrasis juridinis asmuo bankrutavo) byla dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo.
„Šiame tyrime atskleista šešėlinė rinka, kurios tikslas – išvengiant mokesčių sumažinti prekės kainą. Tokių bylų FNTT per pastaruosius kelerius metus teismui perdavė keliasdešimt, ši – viena paskutiniųjų. Baigti tyrimai, susiję su prekyba Gariūnų turguje, rodo, kad buvo nuslėpti šimtai tūkstančiai eurų mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės ir asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus“, – sako FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas.
Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.
Informacijos šaltinis https://www.alfa.lt/straipsnis/50269162/gariunu-prekiautoju-byla-keliauja-i-teisma-atskleista-kaip-judejo-simtai-tukstanciu-grynuju
