Kol kas švelnūs orai buvo palankūs neišskridusiems į šiltus kraštus žiemoti baltiesiems gandrams ir gervėms. Gamtininkų stebėjimais, Lietuvoje pasiliko iki 10 gandrų ir apie 100 gervių. Šie paukščiai ligi šiol dar rasdavo lesalo ir žiemos pavojaus nejautė. Tačiau jis gali kilti atšalus orams.
Lietuvoje žiemoti šįsyk liko daugiau gervių nei ankstesniais metais. Maži jų pulkeliai matyti pelkėse, miškuose, laukuose. Gervės maitinasi grūdais, želmenimis ir tikrai nejaučia alkio. Jos atsparios nedideliems šalčiams, todėl kol kas vargu ar skris svetur. Tam ryžtis gali priversti tik sniegas. Tokiu atveju gervės nuskris kelis šimtus kilometrų į pietvakarius ir ten susiras tinkamų vietų peržiemoti. Todėl, pasak gamtininkų, pastebėjus šiuos Lietuvoje likusius žiemoti paukščius, nereikia skelbti pavojaus – jie patys išspręs savo problemas.
Visai kas kita – dėl nežinomų priežasčių neišskridę baltieji gandrai. Kol kas jie dar rasdavo lesalo, tačiau dabar gali išlikti tik prie žmonių – lesinami, globojami. Gamtininkai sako, kad visi šią žiemą stebėti gandrai puikiai skraido, todėl juos pamačius nereikia kviesti gyvūnų globėjų.
Kai gandras pradeda lankytis prie namų, jį galima lesinti virtomis bulvėmis, mėsa, žuvelėmis. Jeigu sniego danga bus storesnė ir paukštis neturės kur prisiglausti, jį galima jaukinti, lesinti kieme ir vilioti į atvertomis durimis ūkines patalpas. Taip gandrą galima sugauti ir laikyti uždarose patalpose iki pavasario. Jeigu tokių sąlygų nėra, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, ir gyvūnų gelbėtojai gandrą priims savo globon.
Aplinkos ministerijos informacija
