Lietuvos savivaldybių asociacija, įgyvendindama Norvegijos finansinių mechanizmų iš dalies finansuojamą projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“ liepos−rugpjūčio mėnesiais į mokymus pakvietė savivaldybių socialinių skyrių ir pagalbos centrų, vaiko teisių apsaugos skyrių, švietimo, policijos atstovus, su kuriais aptarė esamas darbo su šeima problemas, jų sprendimo galimybes, pasinaudojant Norvegijos ir Estijos patirtimi.
Sukurtas ankstyvosios intervencijos modelis bus išbandytas penkiose savivaldybėse: Kauno ir Alytaus miestų, Alytaus ir Telšių rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse.
Skiriasi požiūriai
Dažnai, kalbant apie darbą su šeimomis, tenka išgirsti, kad tam darbui neturime tinkamos teisinės bazės. „Tiek teisinė bazė, tiek institucinė sistema Estijoje, labai nesiskiria, – šį teiginį paneigia projekto ekspertė Odeta Intė. – Yra vidiniai skirtumai. Tai darbuotojų suvokimas ir požiūriai. Estijoje vaiko gerovė nėra popierinis variantas. Vaiko gerovė yra jų tikslas ir darbo uždavinys. Mes turime labai puikiai sudėliotus teisės aktus, daugybę gražiai surašytų strategijų, bet mes skiriamės nuo estų tuo, kad mums nėra sudėtinga rašyti strategijas, bet sunku jas įgyvendinti. Tiek norvegai, tiek estai, ką parašo, tą ir įgyvendina. Mums didžiausias iššūkis – priimtų teisės aktų įgyvendinimas. Mokymuose ir diskutavome apie tai, kad mums trūksta supratimo, kas yra vaiko gerovė.“
Kaip teigia ekspertė, mokymuose, be diskusijų, buvo pateikiamos konkrečios gyvenimiškos situacijos, kurias mokymų dalyviai analizavo. Tai labai ryškiai parodė skirtingus, o kartais net priešingus požiūrius į pagalbą su problemomis ir sunkumais susiduriančiam vaikui ir jo šeimai. Vaiko teisių specialistai kalba apie tam tikrą kontrolę, policijos pareigūnai – apie tėvų baudimą, teikiantys pagalbą – apie pagalbos organizavimą.
„Įvairiuose susitikimuose dažnai kalbame apie bendradarbiavimą, bet, sutikime, gauto rašto persiuntimas nėra bendradarbiavimas, – pabrėžia O. Intė.– Bendradarbiavimas – tai veikų derinimas, siekiant bendro tikslo, nusimatant konkrečias veiklas, kad nebūtų dubliavimo. Mokymų metu atsiranda bendras sutarimas ir bendras matymas.“
Skaičiai svarbiau už gerovę?
Kita mūsų šalyje esanti pagalbos vaikui ir jo šeimai problema, ekspertės teigimu, yra tai, kad Lietuvoje užsižaidžiama skaičiais. Skirtingai nuo užsienio šalių, Lietuvoje labiau koncentruojamasi į kiekį, bet ne į kokybę. „Jei mes planuojame pertvarką, mes planuojame, kiek įstaigų uždarysime, kiek tose įstaigose esančių vaikų skaičių sumažinsime. Jei planuojame paslaugas, vėl skaičiuojame galvas. Kai paklausi estų, kiek turi padidintos socialinės rizikos šeimų, jie net pasimeta, nes praktiškai jie tokios statistikos neveda. Lygiai tas pats Norvegijoje. Ir kai buvo kilęs skandalas dėl Norvegijoje paimtų lietuvių vaikų, daugelis piktinosi, kaip norvegai negali pasakyti, kiek tokių atvejų. Tačiau norvegai paprasčiausiai tokios statistikos neveda. Jie orientuojasi į tai, kas pirmiausia padeda suteikti pagalbą vaikui ir šeimai. Mes užsibrėžiame skaičius ir stengiamės iki jų viską pritempti, o su kokybe jau kaip bebuvę“, – skirtumus apibūdina O. Intė.
Estai neišradinėja dviračio
Anot projekto ekspertės, dar vienas didelis Lietuvos ir Estijos skirtumas yra programos. Estai, pasinaudodami ES parama, įsigijo pasaulyje puikiai pasitvirtinusių programų. Programos moksliškai patikrintos ir pagrįstos. Po poros metų programos naudojimo, estai vertina, koks tos programos efektyvumas jų šalyje. Ekspertės pastebėjimu, buvo tokių programų, kurių jie atsisakė.
Lietuvoje gi net kuriant naujas programas naudojami tik kitų šalių patirties epizodai, dėl ko programa neatneša lauktų rezultatų. Tad, ekspertės nuomone, būtų teisingas spendimas ir Lietuvai įsigyti pasaulyje pasitvirtinusias programas, skiriant tam dalį ES paramos.
Ekspertė tiki, kad įgyvendinant projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“ sukurtas pagalbos vaikui ir jo šeimai instrumentas, apmokyti specialistai bus žingsnis nuo kiekybės prie kokybės.
Labiau pasitikėti savivaldybėmis
Nuo 2018 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija steigia 200 naujų etatų darbui su socialinės rizikos šeimomis. „Iš rajonų atvykę specialistai pabrėžia, kad ne kiekvienoje savivaldybėje šie specialistai reikalingi. Jų pageidavimas, steigiant šiuos etatus neapriboti jų veiklos, bet suteikti teisę pačioms savivaldybėms spręsti, kaip tuos etatus panaudoti, – savivaldybių atstovų nuomonę perteikia ekspertė.
O. Intė pažymi, į mokymus atvykę specialistai pageidavo, kad informaciją apie prevencijos reikšmę ir kitų šalių patirtį turėtų išgirsti ir savivaldybių vadovai bei politikai, nes nuo jų požiūrio priklauso šios veiklos finansavimas.
Genovaitė Paulikaitė
