Praėjusį penktadienį (liepos 21 dieną) Nemenčinėje vyko ypatingas renginys – Lietuvos bei Lenkijos kariai drauge paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalę Žalgirio mūšyje.
Mūšis įvyko 1410 m. liepos 15 d., tai labai svarbus įvykis, padėjęs pakeisti Europos istoriją. Lietuvos kariuomenėje dirbantis istorikas Karolis Zikaras pabrėžia, jog labai svarbu šį laimėjimą švęsti kartu su lenkų kariais, mat tai – tarsi pamatai Lietuvos ir Lenkijos santykiams, būtent po Žalgirio mūšio mes tapome sąjungininkais ir tokiais išliekame iki šiol. Nepaisant atmintyje įsirėžusių neigiamų tarpusavio santykių atspalvių, sudėjus viską, ką kartu esame nuveikę, neabejotinai daugiau bus pozityvių dalykų, sakė istorikas.
Prisimenant renginio datą, 1410 metų liepos 21-ąją – lygiai prieš 607 metus – Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės buvo pakeliui į Kryžiuočių ordino sostinę Mrienburgą ir naudodamos patrankas užiminėjo pilis.
Šią inscenizaciją įgyvendinti padėjo klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ riteriai, ką tik sugrįžę iš pagrindinio minėjimo Lenkijos Grunwaldo teritorijoje, kur iš tiesų vyko Žalgirio mūšis. Lenkijos karių būrys į Lietuvą atvyko specialiai šiam renginiui,
anksčiau Lietuvos kariuomenės renginiuose dalyvaudavo tik įvairiose pratybose besitreniravę kariai.
Žurnalistai Eglė Račkauskaitė ir Remigijus Pakėnas kalbino inscenizacijos dalyvius bei žiūrovus. „Viduramžių pasiuntinių“ riteris Dominykas papasakojo, jog jo dėvimų šarvų svoris – apytiksliai 35 kilogramai, 3 kg iš jų sudaro šalmo svoris, o 1,5 kg – kalavijo (Viduramžiais kalavijas neturėjo būti sunkus, svarbiausia buvo sugebėti greitai padurti ar nukirsti priešininką). Inscenizacijos riteris sakė, kad apsirengti šarvus užtrunka panašiai valandą, bet turint gerą ginklanešį galima ir greičiau – per 40 minučių. Jis teigia, jog, nepaisant didžiulio svorio, šarvai judesių nevaržo, nes yra pritaikyti ir pagaminti specialiai jam. Tokių šarvų kaina neatskleidžiama, tačiau juokaujama, kad išeitų neblogas automobilis.
Renginio metu miestelio gatvėmis pražygiavo Lietuvos kariuomenės orkestro, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos (LIT-POL-UKR) brigados Lenkijos kontingento ir Adolfo Ramanausko – Vanago kovinio rengimo centro kariai. Minėjime nuskambėjo abiejų šalių himnai, taip nuspręsta todėl, kad Nemenčinėje gyvena tiek Lenkijos, tiek Lietuvos tautinės bendruomenės. Taip pat vyko ginkluotės ir ekipuotės paroda. Renginio stebėti susirinko šimtai Nemenčinės gyventojų. Pakalbinti jie sakė, jog šis įvykis – labai svarbus, nes tai viena iš tokių pergalių, kurios turėjo didžiulę įtaką dabartinės valstybės raidai.
Parengė Gabrielė Jevsejevaitė
