Lietuvoje pernai mirė 37 005 žmonės (18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų), t. y. 5 879 asmenimis mažiau negu 2022 metais. 2023 m. 100 000 gyventojų teko 1 288,7 mirusieji
(2022 m. – 1 514,5).
Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,1 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų 5,2 proc. visų mirusiųjų.
Vyrų mirties priežastys
Vyrų mirtingumo rodiklis 2023 m. buvo – 1 338,2/100 000 vyrų, palyginti su 2022 m.
(1 548,4/100 000 vyrų), šis rodiklis mažesnis.
2023 m. dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (45,6 proc.), piktybiniai navikai (23,5 proc.), išorinės mirties priežastys (9 proc.), virškinimo sistemos ligos
(5,9 proc.).
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 8 235 vyrai, iš kurių 61 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos. 20,4 proc. – smegenų kraujagyslių ligų.
Nuo piktybinių navikų mirė 4 256 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,5 proc., priešinės liaukos – 12,5 proc., skrandžio – 7,9 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.
Iš 1 633 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus),
27,3 proc. – dėl savižudybių.
Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1 059 vyrai (25,3 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos).
Moterų mirties priežastys
Moterų mirtingumo rodiklis 2023 m. buvo 1 244,7/100 000 moterų, palyginti su 2022 m.
(1 484,4/100 000 moterų), šis rodiklis mažesnis.
2023 m. dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (58,3 proc.), piktybiniai navikai (18,6 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,3 proc.).
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 11 028 moterys, iš kurių 59,2 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 24,9 proc. – nuo smegenų kraujagyslių ligų.
Dažniausios mirties priežastys tarp 3 528 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (14,6 proc.), storosios žarnos (7,6 proc.), kasos (7,6 proc.) ir kiaušidžių (7,4 proc.) piktybiniai navikai.
Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių 847 moterų dažniausios mirties priežastys – kepenų cirozė ir fibrozė (21,4 proc.) bei skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninės opos (11,8 proc.).
Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 628 moterų didžiausia dalis (67,8 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė – 18,6 proc.
Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys
2023 m. mirė 8 265 darbingo amžiaus gyventojai (16–64 m.), kurie sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų.
Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,6 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (8,4 proc.) ir kepenų ligų (7,2 proc.).
Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 9,6 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo moters lyties organų piktybinių navikų – 9,4 proc., kepenų ligų – 9,3 proc.
Vaikų ir kūdikių mirties priežastys
2023 m. mirė 83 1–17 metų amžiaus vaikai (54 berniukai ir 29 mergaitės), palyginti su 2022 m., 25 vaikais daugiau. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (38,6 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir piktybiniai navikai (13,3 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 32 vaikai, palyginti su 2022 m., 10 vaikų daugiau mirė nuo transporto traumų.
2023 m. mirė 57 kūdikiai (vaikai iki 1 metų). Palyginti su 2022 m., 10 kūdikių mažiau. Iš viso mirė 33 berniukai ir 24 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (49,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (31,6 proc.).
Apibendrinti 2023 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2023“. Šį leidinį galima atsisiųsti apsilankius Higienos instituto svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai“ -> „Sveikatos statistikos leidiniai“ ->„Mirties priežastys“.
Papildomą informaciją teikia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti skyriaus vadovo funkcijas, Vilė Cicėnienė tel. + 370 5 277 3305, el. p. [email protected].
