Kaip pažinti miestą jo nematant? Baltosios lazdelės dienos proga Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama sostinę paversti atviresne ir draugiškesne kiekvienam, pristato galimybes patirti miestą liečiant, klausant, uodžiant. Silpnaregiams ir turintiems regėjimo negalią yra pilnai prieinama ,,Neakivaizdinio Vilniaus“ svetainė ir mobilioji programėlė. Negalintiems pamatyti ikoninių Senamiesčio vietų sukurtas specialus maršrutas lietuvių ir anglų kalbomis „Paliesti ir išgirsti Vilnių“. Kitokią – jautresnę ir įvairesnę – sostinę užsienyje pristatys ir Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
Paliesti ir išgirsti Vilnių su specialiu maršrutu
„Istorinio jubiliejaus sulaukusi sostinė siekia visiems užtikrinti dar platesnes galimybes dalyvauti patiriant miesto gyvenimą bei jo istoriją. Patirtys yra pagrindinis raktas į miestiečių ar miesto svečių santykį su Vilniumi. Pažinimas skirtingais pojūčiais – labai reikalingas sprendimas skatinant visuomenės įvairovę, toleranciją ir empatiją greta esančiam“, – teigia miesto meras Valdas Benkunskas, pats išbandęs maršrutą „Paliesti ir išgirsti Vilnių“ su apribotu matomumu.
Maršrutas „Paliesti ir išgirsti Vilnių“ yra „Neakivaizdinio Vilniaus“ iniciatyva, įgyvendinta drauge su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomene. 1-1,5 val. trukmės pasivaikščiojimo po Senamiestį metu maršruto audiogidas lydi per 12 stotelių. Be jų istorijų įgarsinti ir įspėjimai aplenkti lauko kavinių staliukus, skaičiuoti tarp objektų žingsnius, pasirinkti tinkamą posūkį, pajusti pasikeitusią kelio dangą, o taip pat – raginimai konkrečioje vietoje suploti ir paklausyti aido, išgirsti kalbančią skulptūrą ar paliesti sieną.
„Siekiame suteikti galimybes pažinti Vilnių visiems, todėl kuriant šį ypatingą maršrutą galvojome apie žmones, priimančius informaciją nebūtinai per regą. Kartu patirti Vilnių kitaip kviečiame ir visus kitus, nebijančius išeiti iš komforto zonos ir pabandyti orientuotis gerai pažįstamose vietose apribojimus matymą. Laukia visai kitoks miesto jausmas“, – tvirtina socialiai atsakingo projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ iniciatorė ir koordinatorė, Vilniaus savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyresnioji patarėja Sonata Griškienė.
Maršrutą sudarė Andrius Jakučionis, tekstus rengė Laura Niedzviegienė, konsultavo Lina Žaltauskaitė, Irma Jokštytė, Vytautas Gendvilas, Andžejus Ravanas.
Vilniaus pažinimo platformos – draugiškos visiems
Silpnaregiams ir turintiems regėjimo negalią prieinamoje svetainėje www.neakivaizdinisvilnius.lt ir mobiliojoje programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“ galima rasti daugiau 100 teminių maršrutų po Vilnių, taip pat kultūros, apsipirkimo, restoranų, laisvalaikio vietų, žaliųjų zonų rekomendacijų, įdomios ir nuolat atnaujinamos informacijos apie alternatyvų sostinės tyrinėjimą.
Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų, iki šiol miesto pažinimo patirtis teko rankioti po mažą kruopelytę, o dabar jos visos bus sudėtos į vieną vietą ir leis pajusti buvimo turistu malonumą.
„Kasmet Vilnius deda pastangas būti patogiu ir draugišku miestu visiems. Džiaugiamės, kad asmenys su regos negalia saugiai gali ne tik keliauti miestu, bet taip pat ir savarankiškai susipažinti su Vilniumi, kai istoriniai objektai prabyla žmonių balsais, pasakojančiais savo atsiradimo istorijas, kai liečiamieji maketai padeda suprasti istorinių objektų formas, dydžius, o itin tikslus navigavimas tarp objektų leidžia komfortiškai keliauti Vilniaus miesto pažinimo keliu“, – iniciatyva džiaugiasi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Paulius Kalvelis.
Vilnių pristatyti užsienyje galima ne tik per vaizdą
Baltosios lazdelės dienai skirtas ir naujas agentūros „Go Vilnius” vaizdo klipas. Jis Vilnių atskleidžia ne per vaizdą, o per muzikos ir pasakojimo galią, kuri leidžia su miestu sukurti visai kitokį santykį. Klipą agentūra kūrė kartu su olandų agentūra „Wolfstreet“, garso takelį sukūrė garsus kino kompozitorius Thomas Goralski. Vaizdo klipe Vilnių pristato ypatingos asmenybės – tai žurnalistė, keliautoja, dainininkė Irma Jokštytė, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas, prozininkas Alvydas Valenta ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos komunikacijos vadovė Ramunė Balčikonienė.
„Pristatydami Vilnių užsienyje, pasitelkdami kūrybiškumą ir drąsų komunikacijos toną, dažniausiai tai darome per vaizdą. Bandome atskleisti Vilniaus grožį ir unikalumą, rodydami gražius jo senamiesčio, žalių parkų, jaukių vietų, renginių vaizdus. Šį kartą pabandėme atskleisti kitokį Vilnių – tokį, kokį jį jaučia ir patiria žmonės, kurie miesto nemato. Bet net jei negali pamatyti visų miesto detalių, jo dvasia, gyvybingumas, grožis atsiskleidžia kitaip. Kartu norėjome parodyti, kad nepaisant skirtumų, visi esame nuostabaus Vilniaus gyventojai, visi galime patirti, atrasti ir mėgautis gyvenimu jame. Baltosios lazdelės diena mums tapo įkvėpimu pažvelgti į miestą kitaip, geriau suprasti šalia esančius ir mažinti barjerus tarp žmonių. Režisieriaus Jaspero Vierboomo sukurtame video klipe atgijo jaudinančios neregių istorijos. Vaizdo klipas sukurtas pagal jų pasakojimus, kurių įtaigai akomponavo specialiai sukurta originali muzika, – sako „Go Vilnius” vadovė Inga Romanovskienė.
Vilniuje šiuo metu gyvena apie 1 tūkst. miestiečių, turinčių regėjimo negalią. Kad miestas būtų patrauklus ir patogus įvairius poreikius turintiems žmonėms, pagal Universalaus dizaino strategiją yra kuriami taktiliniai žemėlapiai (pavyzdžiui, Vingio parke), stendai su informacija Brailio raštu, pritaikomi takai, viešojo transporto stotelės, kita infrastruktūra.
Kitos spalio, kuris yra paskelbtas tarptautiniu aklųjų ir silpnaregių mėnesiu, iniciatyvos įvairius poreikius turintiems vilniečiams čia.
