Mažuosius gyvenime supa nemažai taisyklių – namuose, darželyje, svečiuose, viešoje vietoje. Ir nors nebūtina vaikams suteikti absoliučios laisvės, vieną vietą palikite, kur negaliotų jokios taisyklės – jų žaidimų ir veiklos erdvę. Japonijoje itin populiari nestruktūruoto žaidimo idėja – žaislai tampa vaiko kūrybiškumo, mąstymo, fantazijos įrankiu. „Tokie žaislai lavina vaikų gebėjimą kurti, skatina protinį ir fizinį vystymąsi”, – sako japoniškų žaislų žinovė, „Japoko” įkūrėja Metodija Vidūnaitė.
Nestruktūruotas žaidimas pasižymi tuo, kad tai spontaniškas, čia ir dabar vykstantis, taisyklių, komandų, teisėjų neturintis žaidimas. „Japonijoje jau kelis dešimtmečius kuriami žaislai, kurių esmė – neribotos panaudojimo galimybės. Vienintelė galima riba – vaiko fantazija, bet žinome, kad ji beribė. Pvz., pastaruoju metu išpopuliarėjusios magnetinės „People Blocks” kaladėlės leidžia vaikams nuo 18 mėn. kurti įvairiausias figūras, jas ardyti ir čia pat sukurti naujas. Ir taip be galo. Vyreniems vaikams skirti Japonijoje be galo populiarūs „LaQ” konstruktoriai taip pat pasižymi panašia nestruktūruoto žaidimo idėja: jungti skirtingų spalvų ir formų detales, jas panaudojant vėl ir vėl vis kitokioms figūroms kurti”, – sako M. Vidūnaitė.
Pasak „Japoko” įkūrėjos, nestruktūruotus žaidimus vaikai gali žaisti valandų valandas. Iš šalies tai gali atrodyti kaip betikslis laiko leidimas, tačiau, priešingai, toks žaidimas mažyliams ypač naudingas. Jo naudą atskleidė ir skirtingi mokslininkų tyrimai. Štai 5 priežastys, kodėl į šiuolaikinį gyvenimą žengiantiems vaikams reikia žaidimų be taisyklių.
1. Nestruktūruotas žaidimas stiprina neuronų jungtis
Letbridžo universiteto (Kanada) neurologijos mokslų profesorius Sergio Pellis viename interviu pažymėjo, kad žaidimas keičia besivystančių smegenų struktūrą. Vaikams žaidžiant, stiprėja neuronų jungtys prefrontalinėje žievėje. Tai smegenų sritis, kurią galima vadinti valdymo centru, atsakingu už problemų sprendimą, planavimą, emocijų reguliavimą ir mokymąsi.
Nestruktūruotas žaidimas ypatingas tuo, kad vaikai žaisdami išbando įvairias strategijas, tačiau neturi jokio konkretaus tikslo – tiesiog žaidžia, konstruoja ir žiūri, kas iš to gaunasi. Taip ugdomas gebėjimas spręsti netikėtas problemas. Šiuolaikiniame pasaulyje jis ypač svarbus.
2. Moko vaikus pozityvaus bendravimo su kitais
Žaidimo taisyklės paprastai nustato, kaip turime bendrauti vieni su kitais žaidimo metu. Jeigu žaidžiama be taisyklių, natūralu, kad jų nėra ir bendravime. Todėl vaikai turi išmokti savo veiksmus žaidimo metu suderinti su kito vaiko veiksmais. Be to, nestruktūruotame žaidime greitai keičiasi situacijos, reikalaujančios vis kitokios vaikų tarpusavio interakcijos. Tai moko juos greičiau prisitaikyti prie kito žmogaus poreikių ir galimybių.
Anksčiau manyta, kad gyvūnai žaisdami mokosi būti geresniais medžiotojais. Vašingtono universiteto profesorius Jaak Panksepps, tyrinėdamas žaidžiančias žiurkes, nustatė, kad žaidimas atlieka visai kitą funkciją – moko jaunus gyvūnus, kaip pozityviu būdu bendrauti tarpusavyje. Jo manymu, šis atradimas parodė, kad žaidimas padeda ugdyti mūsų socialines smegenis.
„Tokius mokslinius atradimus nesunku pagrįsti realiais pavyzdžiais. Norint padėti vaikams ugdyti komandinę dvasią, pasiūlykite kartu sukonstruoti namą. Bendras tikslas mokys pasiskirstyti atsakomybėmis, įdėti savo indėlį bendram rezultatui pasiekti”, – sako M. Vidūnaitė.
3. Vaikai, kurie žaidžia, dažnai yra geresni mokiniai
Tyrimai taip pat atskleidė, kad žaidimo metu ugdomi socialiniai gebėjimai pagerina vėlesnius vaiko mokymosi rezultatus. Nustatyta, kad geriausiai būsimus aštuntos klasės mokymosi rezultatus prognozuoja vaiko socialiniai įgūdžiai jam esant dar trečioje klasėje. Todėl tinkamas socialinių įgūdžių ugdymas ir stiprinimas nuo mažumės, gali palengvinti vaiko mokymąsi ir padėti siekti geresnių rezultatų jam augant.
4. Nestruktūruotas žaidimas vaikus išjudina
Tėvams vis daugiau nerimo kelia tai, kad augdami vaikai per mažai juda. Vos išmokę vaikščioti, mažyliai dar kurį laiką mielai džiaugiasi naujuoju savo gebėjimu, tačiau akiratyje atsiradus įvairių vienoje vietoje žaisti skirtų žaislų, vėliau – į rankas paėmus išmaniuosius prietaisus, judėjimo ir fizinio aktyvumo labai sumažėja. Paauglystėje kone vienintelė treniruojama kūno vieta lieka rankos nykštys.
Nestruktūruotas žaidimas suteikia visišką laisvę judėti, pvz., lakstant kieme su draugais ar karstantis tam skirtose žaidimų aikštelėse, priverčiamas judėti visas kūnas. Fizinis aktyvumas stiprina imunitetą, mažina 2 tipo cukrinio diabeto riziką, didina ištvermę ir gerina nuotaiką.
5. Nestruktūruoti žaislai – ilgalaikė investicija
Nestruktūruoti žaislai, kaip japoniški konstruktoriai ar magnetinės kaladėlės, suteikiantys neribotas galimybes kurti vis naujas figūras, gali tapti ilgalaike investicija, renkant vaikams Kalėdines dovanas. Kadangi žaislai skatina vaikus kurti ir atrasti vis naujas jų panaudojimo galimybes, vaikams jie ilgai nenusibosta. Be to, tokių žaislų vaikai neišauga, nes, pvz., iš tų pačių dalių gali kurti vis sudėtingesnius modelius. Tereikia nepamiršti vaikams priminti apie spintoje galbūt užsigulėjusiu žaidimus.
„Nestruktūruotas žaidimas, kai skatinamos dirbti ir vaiko smegenys, ir kūnas, visapusiškai lavina vaikus ir padeda išsiugdyti gebėjimus, praversiančius jiems greitai kintančiame pasaulyje. Todėl kartais labai pravartu suteikti vaikui daugiau laisvės žaisti taip, kaip jis nori, dovanoti jam tokius žaidimo įrankius, su kuriais jis galės kurti be ribų ir taisyklių, žaisti daug kartų ir augti kartu su žaislu, kurdamas vis sudėtingesnes situacijas ar modelius”, – nestruktūruoto žaidimo naudą apibendrina japoniškų edukacinių žaislų atstovė Lietuvoje M. Vidūnaitė.
