Kasmet literatūros entuziastai, mokslininkai ir kultūrai neabejingi keliautojai renkasi į Lietuvos pajūrio miestą Nidą dalyvauti Tarptautiniame Thomo Manno festivalyje. Tai, kas prasidėjo kaip nedidelė pagarba vienam garbingiausių Vokietijos rašytojų, išaugo į dinamišką kultūros šventę. Festivalis pagerbia Thomo Manno, Nobelio premijos laureato, žinomo dėl tokių kūrinių kaip „Užburtas kalnas“ ir „Mirtis Venecijoje“, palikimą, kartu suteikdamas galimybę dialogui, kūrybai ir apmąstymams.
Trumpa festivalio istorija
Tarptautinio Thomo Manno festivalio šaknys siekia asmeninę Manno ir Nidos istoriją. XX a. trečiajame dešimtmetyje Thomas Mannas su šeima vasaras leisdavo kukliame vasarnamyje, stovinčiame virš Kuršių marių. Bėgdamas nuo Vokietijoje kylančio nacizmo, T. Mannas šiame ramiame Lietuvos kampelyje rado prieglobstį ir kūrybinį įkvėpimą.
Griuvus geležinei uždangai, išaugo susidomėjimas kultūrinių ryšių su Mannu atgaivinimu, todėl 1995 m. buvo įkurtas Thomo Manno kultūros centras. Netrukus po to prasidėjo festivalis, oficialiai pradėtas rengti 1997 m., siekiant įamžinti Manno ryšį su Nida ir skatinti platesnį Europos kultūrinį dialogą. Laikui bėgant renginys įgijo vis didesnį mastą ir reputaciją, pritraukdamas įvairią tarptautinę auditoriją.
Festivalio lankytojai ir dalyviai
Festivalis pritraukia labai įvairią auditoriją: studentus, mokytojus, menininkus, diplomatus, turistus ir vietinius gyventojus. Daugelį jų traukia galimybė įsitraukti į prasmingą dialogą ir nagrinėti sudėtingus klausimus laisvoje, atviroje aplinkoje. Vokiečių literatūros ir Europos istorijos tyrinėtojams šis festivalis – tai piligriminė vieta, kurioje puoselėjamos intelektualinės tradicijos. Kitiems tai – kultūrinio peno ir intelektinio smalsumo prieglobstis, suteikiantis galimybę atitrūkti nuo kasdienės rutinos ir iš naujo užmegzti ryšį su gilesnėmis Europos minties srovėmis.
Lietuviams festivalis taip pat yra galingas kultūrinės diplomatijos ir Europos integracijos aktas. Jis sujungia Rytus ir Vakarus, suartina žmones iš šalių, kurias kadaise skyrė politinės ideologijos, ir padeda gydyti senus nesutarimus per bendrą kultūrinę raišką. Daugiakalbė festivalio programa, kurioje renginiai vyksta vokiečių, lietuvių, anglų ir kartais rusų kalbomis, atspindi šį įsipareigojimą siekti integracijos, įtraukties ir prasmingo tarpvalstybinio dialogo.
Prieš festivalį likus kelioms valandoms iki jo, dalyviai dažnai užpildo valandas naršydami socialiniuose tinkluose, žaisdami lošimai internetu, sekdami naujienas. Tačiau prasidėjus festivaliui asmenys greitai dėmesį sutelkia į rimtesnę veiklą, rengia įvairius seminarus, aktualias diskusijas ir stipendijų programas. Pastaraisiais metais pastebimai padaugėjo jaunų žmonių, todėl festivalis išlieka gyvybingas ir perspektyvus. Augantis kartų dalyvavimas padeda festivaliui išlaikyti ryšį su savo šaknimis ir kartu reaguoti į šiuolaikines problemas.
Idėjų ir meno platforma
Nuo kuklios pradžios Tarptautinis Thomo Manno festivalis išaugo į vieną iš labiausiai gerbiamų kultūros renginių Baltijos regione. Jis išsiskiria savo tarpdiscipliniškumu. Tai ne tik literatūros festivalis, bet ir intelektualinių disciplinų – literatūros, muzikos, filosofijos, kino, istorijos ir politikos mokslų – susiliejimas, kurio pagrindinė tema kasmet keičiasi. Šios temos dažnai atspindi paties Manno rūpesčius: humanizmas, tremtis, Europos identitetas, demokratija, meno ir politikos santykis.
Dalyvių laukia įvairi renginių programa: diskusijų, žymių mokslininkų ir autorių paskaitos, filmų peržiūros, koncertai, poezijos skaitymai ir parodos. Tarp ankstesnių pranešėjų buvo Nobelio premijos laureatų, ES komisarų, žymiausių akademikų ir pripažintų menininkų. Festivalis sulaukė dalyvių iš visos Europos ir kitų šalių, taip sustiprindamas savo tarptautinį patrauklumą.
Pagrindinė festivalio vieta tebėra Thomo Manno kultūros centras, tačiau dabar renginiai vyksta keliose Nidos vietose, išnaudojant Kuršių nerijos – UNESCO pasaulio paveldo vietovės – gamtos grožį ir ramybę. Ši intelektualinės stimuliacijos ir gamtos grožio sinergija labai prisideda prie unikalaus festivalio žavesio.
Muzika, gamta ir vietos dvasia
Muzika visuomet vaidino pagrindinį vaidmenį festivalyje. Manną patį labai įkvėpė muzika. Klasikinės muzikos koncertai, kuriuose dalyvauja užsienio ir Lietuvos atlikėjai, vyksta bažnyčiose, lauko scenose ir pačiame kultūros centre. Šie pasirodymai, dažnai susiję su festivalio tema, yra emocinis ir estetinis kontrapunktas intelektualiam pokalbių ir diskusijų griežtumui. Retkarčiais įtraukiami džiazo ansambliai ir šiuolaikinės kompozicijos, kurios suteikia įvairovės ir patraukia platesnę auditoriją.
Taip pat gamta prisideda prie festivalio magnetizmo. Kuršių nerija su savo smėlio kopomis, pušynais ir ramiais vandenimis siūlo kontempliatyvią aplinką, skatinančią giliau įsitraukti. Kraštovaizdžio ramybė papildo festivalio apmąstymų toną, leidžia lankytojams sulėtinti tempą ir įsisavinti pristatomas idėjas. Dalyviai dažnai apibūdina šią patirtį kaip proto ir sielos poilsį – galimybę atsijungti nuo kasdienybės ir pasinerti į kūrybą, dialogą ir asmeninius apmąstymus. Natūrali aplinka yra ne tik fonas, bet ir esminis festivalio patrauklumo elementas.
Žvelgiant į ateitį
Tarptautinis Thomo Manno festivalis toliau vystosi, derindamas tradicijas ir naujoves. Kasmet jis siūlo vis naujas temas ir vis platesnį veiklos spektrą, todėl išlieka aktualus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Skaitmeninio turinio įtraukimas, įvairių meno formų įtraukimas ir subtili sąveika su platesnėmis visuomenės tendencijomis pabrėžia jo dinamišką pobūdį.
Žvelgiant į ateitį, festivalis gali tapti dar svarbesniu kultūros centru. Jo organizatoriai siekia gilinti šviečiamąją veiklą, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą ir pasitelkti technologijas, kad užtikrintų didesnę įtrauktį ir dalyvavimą.
Išvados: Festivalis su tikslu
Tarptautiniame Thomo Manno festivalyje žmonės lankosi dėl daugelio priežasčių: norėdami pagerbti didį rašytoją, spręsti aktualias pasaulines problemas, užmegzti ryšius su bendraminčiais ar tiesiog patirti kultūrą gražioje ir apmąstymų kupinoje aplinkoje. Tačiau bene svarbiausia priežastis yra ta, kad festivalis išlieka lojalus paties Thomo Manno – mąstytojo, tikėjusio meno, proto ir moralinės drąsos galia – dvasiai.
Pasaulyje, kuris dažnai atrodo susiskaldęs ir nesaugus, festivalis siūlo retą erdvę, kurioje galima susimąstyti, palaikyti pagarbų dialogą ir praturtinti kultūrą. Visais atžvilgiais tai yra žmogaus dvasios šventė – ir dėl šios priežasties kiekvieną vasarą į ramią Nidos pakrantę atvyksta žmonės iš viso pasaulio.
