Audris Narbutas
Neseniai mūsų redakcijos žvilgsnis nukrypo į Šalčininkų- Vilniaus vienmandatę apygardą, kuri patraukė mus savo kandidatų gausa ir tokiais politikos sunkiasvoriais kaip ilgametis konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius. Vis dėlto jau prasidėjusios rinkėjo kortelių dalybos bei plušantys VRK darbuotojai primena, kad ne laikas atsipalaiduoti. Žinoma, atsipalaiduoti neplanuoja ir kandidatai, kurie jums skaitant šį straipsnį kaip tik dėliojasi baigiamuosius savo rinkiminių kampanijų akcentus.
TS-LKD pasirinko akademiką Gediminą Kazėną
Konservatoriai savo kandidatu Medininkų vienmandatėje apygardoje pasirinko 1975 m. Pasvalyje gimusį akademiką dr. Gediminą Kazėną. Nors lietuvio šaknys glūdi Šiaurės Lietuvoje, tačiau Mykolo Riomerio universiteto dėstytojas puikiai nusimano mūsų kaimynės Lenkijos politiniame gyvenime. Žinias apie Lenkiją politikas įgijo studijų metu. Gediminas 1993 m. įstojo į Liublino žemės ūkio akademiją, o vėliau mokslus tęsė doktorantūroje, kurią baigė 2003 m. Nuo 2004 m. Gediminas Mykolo Riomerio universitete dėsto Europos Sąjungos regioninę politiką, bendrąją žemės ūkio politiką ir struktūrinių fondų administravimą. Šios žinios ir kompetencijos gali būti itin naudingos pritraukiant Europos Sąjungos investicijas į Vilniaus rajoną bei plėtojant žemės ūkį, kuris, kaip neseniai Medininkų Derliaus šventės metu pastebėjo Vilniaus rajono merė Marija Rekst, įgauna vis didesnę įtaką regione. Gediminas taip pat yra aktyvus visuomenininkas, pavyzdžiui, Putiniškių kaime su keliais bendraminčiais įkūrė Putiniškių bendruomenę, yra šios bendruomenės pirmininkas. Be to, Gediminas yra geriausią išsilavinimą įgijęs kandidatas. Dar viena jo stiprybė yra gebėjimas bendrauti lenkų kalba. Dėl šios priežasties politikas gali atrodyti artimesnis lenkų kilmės rinkėjams, bet kyla nemažai abejonių, ar to gali užtekti, kad jie paremtų konservatorių, o ne LLRA narį.
LLRA renkasi patyrusį Vilniaus rajono politiką Česlav Olševski
LLRA iš esmės nekeičia savo taktikos ir kelia žinomą Vilniaus rajono lenkų kilmės politiką Česlav Olševski, gimusį 1961 m. Be to, jis yra ir didžiausias pajamas gaunantis kandidatas. Tiesa, absoliuti dauguma kandidato patirties yra surinkta būtent dirbant savivaldybės ar apksrities lygmenyje, bet ne nacionalinėje 
politikoje, tačiau jis gana gerai išmano vidaus reikalų ministerijos virtuvę, nes joje dirbo nuo 1981 iki 2004 m. Tai, kad didžioji politiko patirties dalis surinkta veikiant savivaldos lygmeniu, savaime nėra blogai ir netgi gali patraukti dalį rinkėjų, norinčių matyti naujus veidus politikoje, bet dažniausiai tie patys rinkėjai gręžiasi į jaunąją kartą, kuriai priskirti kandidatą vargu ar begalėtume. Kandidato karjera:nuo 2004 iki 2006 m. jis – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Vėliau ėjo Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo bei Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus paregas. 2010 m. tapo Vilniaus rajono savivaldybės mero patarėju, o 2011 m. – užėmė Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Be to, verta paminėti, kad nuo 2007 m. jis – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys. Taigi kandidatas yra puikiai pažįstamas rinkėjams ir šitaip įgauna didžiulį konkurencinį pranašumą prieš savo konkurentus. Vis dėlto jam, kaip ir visai partijai, kenks tai, kad rinkimuose nedalyvaus Valdemar Tomaševski, nusprendęs pasilikti Europos Parlamente. Tikėtina, kad LLRA lyderio sprendimas užgavo dalį lenkų kilmės rinkėjų. Kita vertus, LLRA yra pagarsėjusi būdais mobilizuoti savo rinkėjus, kartais netgi nelabai gražiomis priemonėmis.
LSDP renkasi miškų ūkio ekspertą
LSDP nusprendė savo kandidatu iškelti VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotoją (vyriausiąjį miškininką) Algį Vaitkevičių, gimusį 1972 m. Algis puikiai išmano miškų ūkio klausimus. Dar 1997 m. politikas įstojo į Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetą, o 2002 m. baigė studijas bei įgijo miškininkystės bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Tais pačiais metais jis paskirtas dirbti Kalvelių girininkijos girininku. Po metų įstojo į Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakulteto magistrantūros studijas, kurias baigė 2006 m. ir įgijo ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinį laipsnį. Svarbu ir tai, kad, greta miškų ūkio, politikas išmano darbuotojų poreikius ir problemas, o šiais metais buvo išrinktas VĮ Vilniaus miškų urėdijos profesinės sąjungos pirmininku. Politikas taip pat teigia, kad geba bendrauti rusų, vokiečių, lenkų kalbomis. Vis dėlto kandidatas visuomenei yra pažįstamas ne kaip politikas ir dalis rinkėjų gali suabejoti, ar jo žinios miškų ūkyje yra pakankamos tam, kad jam būtų patikėta teisė valdyti šalį. Palyginti žemas 118 numeris LSDP sąraše liudija, kad didelės politinės įtakos kandidatas dar nesukaupęs ir LSDP partijos viduje, o tai gali kelti abejones dėl gebėjimo įgyvendinti rinkiminius pažadus. Vis dėlto lemiamas veiksnys politiko sėkmei bus tai, kaip jam seksis organizuoti rinkiminę kampaniją. Gebėjimas bendrauti lenkų kalba irgi laikytinas pranašumu, kurį turėtų pasitelkti kandidatas.
Darbo partija renkasi jauną ekonomistę
Panašu, kad Darbo partijos taktika Medininkų vienmandatėje apygardoje yra pasiūlyti jauną, išsilavinusią ir viltį kraštui suteikti galinčią politikę. Tokiu 
pasirinkimu tapo 1989 m. gimusi Kristyna Bortko. Jauna politikė jau spėjo pasiekti kelias politines pergales, kurių ryškiausia yra ta, kad 2015 m. balandžio mėnesį buvo išrinkta Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nare. 2011 m. politikė baigė Vilniaus kolegiją ir įgijo aukštąjį vadybos išsilavinimą. Po metų tapo Seimo narės Vilijos Filipovičienės padėjėja. Kandidatė tęsė mokslus ir 2013 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete magistrantūroje. Kristyna yra ištekėjusi, tačiau kol kas vaikų neturi. Darbo partijos sąraše politikė užima palyginti aukštą 41 vietą, o ir lenkiškos šaknys gali vilioti rinkėjus. Privalumais laikytini yra ir rinkėjų pasitikėjimas jaunimu bei noras pamatyti naujas asmenybes politikoje. Faktas, kad jauna moteris yra ištekėjusi, gali traukti ir krikščioniškų pažiūrų rinkėjus, kuriems yra įdomios šiuo metu vykstančios diskusijos šeimos tema. Darbo partija ganėtinai nuosekliai pasisako už tradicinę šeimą. Vis dėlto manyti, kad rinkimai jau laimėti, Kristynai būtų pernelyg ankstyva. Darbo partijos reitingai nėra patys geriausi, konkurentai stiprūs, rinkėjams neabejotinai norisi, kad kandidatė pirma ištesėtų tuos pažadus, kuriuos davė, o tikėtis, kad per metus viskas jau padaryta, būtų naivu. Toks lėkimas pirmyn gali kelti rinkėjų galvose mintį, kad kandidatė yra paprasčiausia karjeristė, o vargu ar dažnas politikas nori tokią žinią pasiųsti savo rinkėjams.
LVŽS siunčia energetikos ekspertę
LVŽS šiems rinkimams, kaip ir konservatoriai, nusprendė Medininkų vienmandatėje apygardoje iškelti 1976 m. gimusią energetikos ekspertę Aleksandrą Minajevą. 2014 m. politikė įgijo aukštąjį išsilavinimą – inžinieriaus energetiko specialybę ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – veterinarijos felčerio specialybę. Pirmasis įgytas VGTU, o antrasis išsilavinimas Vilniaus kolegijoje. Šiuo metu politikė dirba lektore Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, kurioje dėsto atsinaujinančių energijos šaltinių, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalykus. Šios žinios praverstų tiek pačiai LVŽS formuojant savo energetikos politiką, tiek ir Seimui, tačiau klausimas, ar energetiko išsilavinimas padės spręsti skaudžiausias gyventojų problemas, lieka atviras. Nuotolį tarp politikės ir dalies rinkėjų gali padidinti ir faktas, kad Aleksandra negeba bendrauti lenkų kalba. Nors politikė ir nėra pirmo ryškumo žvaigždė LVŽS sąraše, tačiau 75 numeris tikrai nėra pats blogiausias rezultatas. Be to, pačios LVŽS populiarumas gali duoti papildomos naudos Aleksandrai. Kita vertus, politikei trūksta politinės patirties, ir tai gali pakišti koją rinkimų kampanijos metu, pavyzdžiui, renkantis veiksmų strategiją.
Tvarka ir teisingumas renkasi lenkų kilmės politiką
Paksistai šioje vienmandatėje staigmenų nepateikė ir nusprendė pritraukti į savo pusę lenkakalbius rinkėjus, jie pasirinko 1971 m. gimusį Franc Jakubovskij. 
Politikas 1993 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademijos Zooinžinierijos fakultetą, įgijo zoologijos inžinieriaus kvalifikaciją. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškotyros fakulteto neakivaizdinį skyrių, 1997 m. baigė studijas ir įgijo miškotyros bakalauro kvalifikaciją. Nuo 2004 m. iki dabar kandidatas – Migūnų girininkijos girininkas, tad lygiai kaip ir LSDP kandidatas išmano miškų ūkio klausimus. Vis dėlto situacija šiam kandidatui laikytina itin nepalankia. Bendras Tvarkos ir Teisingumo populiarumas yra ženkliai smukęs, tad viltis didelės paspirties iš daugiamandatės apygardos nederėtų. Lenkiška kilmė galbūt ir viliotų lenkų kilmės rinkėjus, bet jie turi ir kitų pasirinkimų, visų pirma, LLRA. Abejotina, kad paskui šį kandidatą sektų ir lietuvių kilmės rinkėjai, tad panašu, kad vienintelis politiko šansas yra itin aktyvi rinkiminė kampanija, grįsta nuo durų iki durų principu, bet tokios rinkiminės strategijos pasirinkimas reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių, o juos surinkti nėra taip paprasta.
LRLS renkasi patyrusį vadybininką
Sudėtinga vadovauti valstybei, jeigu nemoki vadovauti žmonėms. Matyt, tokia logika pasirėmė LRLS partija Medininkuose iškeldama Liudą Kaškoną, gimusį 1980 m. Politikas studijavo Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete ir įgijo aukštąjį neuniversitetinį vadybininko išsilavinimą. Liudo gyvenimą galima regėti kaip tam tikrą sėkmės istoriją – pradėjęs dirbti statybos bendrovėje AB „Oktogonas“ staliumi, 2002 m. tapo Prekybos skyriaus vadovu, o dar po dvejų metų ir statybos bendrovės vadovu. Turi daugiau kaip 10 metų vadovavimo patirtį. Mokytis ir kelti kvalifikaciją nenustoja ir šiandien – yra nuolatinis įvairių seminarų bei profesinių įgūdžių tobulinimo kursų dalyvis. 2008 m. kartu su partneriais įkūrė bendrovę UAB „Šiltinimo sistemos“. Kandidatas yra ir aktyvus visuomenininkas: 2014 m. inicijavo Melekonių kaimo bendruomenės steigimą, buvo išrinktas šio kaimo bendruomenės pirmininku. Tais pačiais metais tapo Vilniaus vietos veiklos grupės nariu. 2015 m. buvo išrinktas bendruomeninio judėjimo asociacijos „Vilniaus kraštas“ ( su mūsų redakcija ryšių neturi) pirmininku. Patirtis versle ir vadyboje gali būti naudinga organizuojant rinkiminę kampaniją, tačiau lenkų kalbos nemokėjimas, politinės patirties stoka ir Eligijaus Masiulio korupcijos skandalas mažina politiko galimybes sėkmingai pasirodyti rinkimuose.
Antikorupcinė N. Puteikio ir N. Krivicko koalicija renkasi rusų kilmės kandidatę
Vienintelę rusų kilmės kandidatę Medininkų vienmandatėje apygardoje iškėlė Lietuvos centro partija, kuri šiuo metu yra koalicijoje su Lietuvos pensininkų 
partija. Ilgą laiką Lietuvos centro partija buvo politinio gyvenimo paraštėse, o 2015 m. balandį mirus jos idėjiniam lyderiui Romualdui Ozolai situacija tapo dar labiau komplikuota. Vis dėlto dabar vedama dviejų tam tikruose visuomenės sluoksniuose populiarumą turinčių lyderių Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko ši politinė jėga ima įgauti šiokį tokį svorį. LCP iškelta Jelena Andrijanova 2009 m. Vilniaus kolegijoje įgijo buhalterė specialybę. Nuo 1997 m. dirba Lietuvos olimpiniame sporto centre. Iš pradžių dirbo buhaltere. Dirbdama baigė mokslus ir šiuo metu dirba vyresniąja specialiste. Politikė geba bendrauti rusų, vokiečių, lenkų kalbomis. Lietuvai reikia ir politikų, kurie atstovautų vietos rusų interesams bei prisidėtų prie jų laimingo gyvenimo šalyje. Galbūt politikė galėtų šią užduotį sėkmingai vykdyti, bet kyla labai didelės abejonės, kad jai užteks jėgų aplink save sutelkti tiek rinkėjų, kad kova būtų laimėta.
Reziumė
Medininkų rinkiminė apygarda išsiskiria tuo, kad faktiškai nėra nė vieno nacionalinio lygmens politiko. Nėra netgi ir tokio, kuris būtų buvęs parlamentaru, tačiau esama intelektualų bei politinius raumenis pradėjusių auginti jaunosios politikų kartos atstovų. Yra galimybė paremti ir apygardos gyventojams žinomus politikus, tačiau ar jų indėlis į kraštą buvo toks didelis, kad jie gaus pasitikėjimo balsą, lieka atviru klausimu.
