Antrą kartą organizuotame Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine – ypatingas dėmesys Vilniaus rajono gyventojams. Geriausiai pasirodžiusiems dalyviams iš Vilniaus rajono bei aktyviausiai mokyklai Vilniaus rajono savivaldybė įsteigė specialius prizus, kurie įteikti lapkričio 24 d. vykusioje apdovanojimų ceremonijoje.
Vilniaus rajono savivaldybės įsteigtas dovanas pelnė geriausiai kiekvienoje iš keturių egzamino kategorijų pasirodę rajono gyventojai:
- 7-9 klasių grupėje geriausiai pasirodė Milgedas Miceika;
- 10-12 klasių grupėje – Karolis Lukoševičius;
- plačiosios visuomenės atstovų grupėjė – Valdas Mielonas;
- ekspertų grupėje – Lina Valintėlė.
Taip pat specialiu prizu buvo apdovanota ir aktyviausiai Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine dalyvavusi rajono mokykla – Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazija.
Geriausiai pasirodžiusiems Vilniaus rajono atstovams diplomus ir dovanas įteikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistė Jolanta Volodko.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovė J. Volodko apdovanojimų ceremonijoje džiaugėsi aktyviu rajono gyventojų dalyvavimu šioje iniciatyvoje ir pabrėžė domėjimosi aplinkosauginėmis temomis svarbą.
„Turėti žinių ekologijos, klimato kaitos, atsinaujinančios energetikos ir kitose srityse bei jas nuolat tobulinti darosi vis svarbiau. Džiugu, kad galime paskatinti Vilniaus rajono gyventojus gilinti aplinkosaugos žinias. Dar smagiau, kad tokių iniciatyvų kaip Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas dėka galime tai daryti įtraukiu ir žaismingu būdu. Sveikinu puikiai pasirodžiusius Vilniaus rajono gyventojus ir šiais metais sudalyvauti egzamine pabijojusius raginu kitais metais išbandyti savo jėgas“, – apdovanojimų ceremonijos metu kalbėjo J. Volodko.
Žinios siekia penketą
Antrą kartą rengto Nacionalinio aplinkosaugos egzamino rezultatai rodo, kad visuomenės aplinkosaugos žinių lygis vis dar nėra pakankamas. Kaip ir pernai, šiemet gautų pažymių vidurkis siekia 5 balus iš 10.
„Egzaminas rengiamas antrus metus iš eilės, tad, viena vertus, nestebina, jog per metus didelio progreso rezultatuose kol kas nestebime. Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos temos – labai kompleksinės, kone kiekviena gyvenimo sritis yra su jomis vienaip ar kitaip susijusi, tad ir informacijos ar reiškinių, kuriuos svarbu aprėpti, apimtis yra labai plati. Kita vertus, akivaizdu, kad esamas edukacinių priemonių spektras bei intensyvumas yra nepakankamas efektyviam ir sistemiškam perteklinio vartojimo ar kitų aplinkos kokybės krizes lemiančių problemų sprendimui“, – sako Ieva Budraitė, viena iš Nacionalinio aplinkosaugos egzamino organizatorių.
Ekspertė pabrėžia – nepakankamai aukštas aplinkosauginio raštingumo lygis lemia tai, kad žmonės mažiau supranta savo veiksmų įtaką aplinkai, o tai reiškia, kad nėra itin linkę keisti savo įpročius. I. Budraitės teigimu, šiemet egzamino dalyviams sunkiausiai sekėsi su vystomuoju bendradarbiavimu susiję klausimai, taip pat klausimai, reikalavę atidumo bei priežasčių ir praktinių pasekmių ryšio supratimo.
Lengviausia užduotis apie taršą nuorūkomis ir ekologinę kuprinę
Egzamino rengėjų duomenimis, vienas lengviausių klausimų dalyviams šiemet buvo apie tai, kaip reikėtų elgtis pastebėjus teršiamą aplinką. 74 proc. visų laikiusių egzaminą teisingai įvardijo, jog pamačius automobilio vairuotoją pro langą išmetant cigaretės nuorūką, apie šį pažeidimą reikėtų pranešti policijai arba viešosios tvarkos pareigūnams.
Dar viena nesunkiai įveikta užduotis – apie ekologinę kuprinę, žyminčią, kiek įvairiausių išteklių (metalų rūdos, vandens, naftos, medienos ir pan.) reikia paimti iš gamtos, norint sukurti konkretų daiktą. Tai, jog išmaniojo telefono kuprinė sveria 45 kilogramus, nors pats daiktas – šimtą kartų mažiau, teisingai nurodė kone 8 iš 10 egzamino dalyvių.
Sunkiausią klausimą įveikė vos 6 procentai dalyvių
Tačiau ne visi egzamino klausimai buvo taip lengvai įkandami.
„Netikėta, kad ypač sudėtinga 10-12 klasių moksleiviams buvo atsakyti į klausimą apie veiklą, lemiančią didžiausią dalį iškertamų atogrąžų miškų. Tik 6 proc. vyresniųjų moksleivių atsakė, kad tai – mėsos pramonė“, – stebisi Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Anot R. Lapinsko, net 41 proc. visų atogrąžų miškų kertami ganykloms plėsti arba pasėliams auginti, kuriais vėliau maitinami gyvūnai.
„Nors viešojoje erdvėje labai plačiai komunikuojama apie palmių aliejaus ar sojų pasėlių problematiką, nutylima apie didžiausią kaltininką – netvarią mėsos pramonę. Tai ženklas, kaip svarbu kalbant apie vieną problemą užtikrinti, kad jos šviesoje nenublanktų kitos“, – sako jis.
R. Lapinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik 4 iš 10 dalyvių atpažįsta terminą „gaminantis vartotojas“, kuris apibūdina elektros energiją savo reikmėms pasigaminančius ir suvartojančius asmenis.
„Žinoma, tai naujas terminas, tačiau palyginti kuklus jo atpažįstamumas rodo, kad ir pati koncepcija nėra žinoma taip plačiai, kaip reikėtų, siekiant pereiti prie decentralizuotos ir švarios elektros gamybos nacionaliniu lygiu“, – sako R. Lapinskas.
Nugalėtojams – dviračiai, planšetės, ekskursijos ir kiti prizai
Egzaminą laikantys dalyviai varžėsi keturiose skirtingo sudėtingumo klausimus pristatančiose kategorijose. Aktyviausias dalyvavimas fiksuotas 7-9 kl. ir 10-12 kl. mokiniams skirtų klausimų grupėse. Čia varžėsi, atitinkamai, po 5,8 tūkst. ir 3,5 tūkst. dalyvių. Mažiausia konkurencija susidarė sudėtingiausioje ekspertų klausimų kategorijoje: čia dalyvavo per 400 asmenų, tačiau nė vienas nesurinko maksimalaus galimo balų skaičiaus. Plačiajai visuomenei skirtoje klausimų kategorijoje varžėsi beveik 4 tūkst. žmonių, tačiau taip pat niekas neatsakė teisingai į visus klausimus. Aukščiausias gautas pažymys buvo 9 vertinant dešimtbalėje sistemoje.
Egzamino organizatoriai apdovanojo po dešimt geriausiai pasirodžiusių dalyvių iš kiekvienos kategorijos. Prizai nugalėtojams įteikti apdovanojimų ceremonijoje, kurioje geriausiuosius sveikino ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, linkėjęs egzaminui tapti tradicija.
Egzamino prizų krepšelį sudarė kalnų dviračiai, planšetiniai kompiuteriai, bilietai ekskursijoms, mokymams, knygos ir kiti leidiniai, daiktinės dovanos. Be Vilniaus rajono savivaldybės, specialias dovanas geriausiems savo gyventojams įsteigė ir Vilniaus miesto bei Utenos rajono savivaldybės.
Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas vyko internetu, spalio 24-ąją, Kovos su klimato kaita dieną. Šių metų egzamine varžėsi beveik 4 tūkst. daugiau dalyvių nei pirmajame – žinias pasitikrino beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių iš visų Lietuvos savivaldybių. Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą rengia Žaliosios politikos institutas.
Parengta pagal Žaliosios politikos instituto ir VRSA informaciją
