Šiandien sukanka 190 metų nuo LDK raštininko, kanauninko, žymaus XVIII amžiaus reformatoriaus, Paulavos respublikos kūrėjo kun. Povilo Ksavero Bžostovskio (1739 – 1827) mirties.
Kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis istorijoje paliko savo pėdsaką, kaip asmuo, kuris 22 metais anksčiau negu pasirodė Gegužės 3 – osios konstitucija, savo dvare, 3 tūkst. ha plote, sukūrė miniatiūrinę valstybę, turėjusią ūkio, edukacijos, sveikatos apsaugos sistemą, pinigus ir kariuomenę. Paulavos respublikos kūrėjas pavertė baudžiauninkus sąmoningais piliečiais ir stropiais ūkininkais, suteikė jiems žemę ir perdavė ją paveldimam naudojimui, įvedė asmens laisvę.
Nepaisant to, kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis neegzistuoja istorinėje sąmonėje. Jo pavardė atsiranda tarp gausių ūkio ir visuomeninių darbų autorių. Su jo pavarde siejamas ir svarbiausias pasiekimas – „valstiečių respublika“, arba sėkmingai savininko ir valstiečių savivaldos valdoma bendruomenė, funkcionavusi 1769 – 1795 m Merkinėje – Paulavoje. Bžostovskis buvo vienu žymiausių arba net žymiausiu valstiečių santykių reformatoriumi Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo pabaigoje.
1797 metais įsigijęs Merkinės dvarą netoli Vilniaus Bžostovskis buvo nustebęs valstiečių tamsumu. Jis nuveikė daug, kad pakeistų tokią santvarką: gydė nuo alkoholizmo, ragino lankytis bažnyčioje, sekmadieniais praktikavo garsųjį naudingų knygų skaitymą, įteikdavo dovanas valstiečiams, nustojusiems girtuokliauti. Pelnęs valstiečių pasitikėjimą kartu su jų atstovais jis sukūrė respublikos nuostatus, reguliavusius kaimo gyvenimą – Paulavos respublika pradėjo gyventi savivaldos principu. Žmonių, gyvenančių Paulavoje, geros tvarkos ir pareigų nuostatai, patvirtinti 1769 m., susideda iš 28 skyrių. Jir leido gyvuoti nepaprastam kūriniui, valdančiam kariuomenę, savo pinigus, mokyklą ir medicinos tarnybą. Paulavos respubliką valdė valstiečių parlamentas, o lažą pakeitė činčas. Nepaisant to, kad Bžostovskio veikla nepatiko jo kaimynams, žinia apie Paulavos respubliką pasklido po visą Europą.
Deja, Paulavos respublika gyveno neilgai, iki 1794 metų liepos. Bžostovskiui išvykus valstiečiai turėjo kovoti su kazokais. Narsiai kovodami su carine kariuomene jie pagaliau pasidavė. Už nepaklusnumą Paulava buvo sunaikinta, o valstiečiai išvaryti iš savo ūkių. Po trečiojo šalies padalijimo Bžostovskis pardavė žemes ir išvyko į užsienį – iš pradžių į Drezdeną, vėliau – į Italiją. Išgirdę naujieną apie parduotas žemes valstiečiai perdavė Bžostovskiui auksinį žiedą, kuriame buvo išgraviruoti žodžiai: „Paulavos valstiečiai – žmonijos bičiuliui“.
1800 metais jis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Turgeliuose, netoli Paulavos, o vėliau – Rukainiuose šalia Vilniaus. Daug dėmesio skyrė ganytojiškai ir kūrybinei veiklai, rėmė bažnyčių statybą, leido savo publikacijas. Povilas Ksaveras Bžostovskis mirė būdamas 88 metų – 1827 metų lapkričio 17 dieną Rukainiuose. Deja, jo kapas buvo sunaikintas caro kariuomenės.
Šalčininkų rajono savivaldybės informacija
