Š. m. sausio 22 d. sukako 160 metų nuo tautinio judėjimo pradžios, nuo 1863 metų sausio sukilimo pradžios. Minint šią svarbią istorijai datą ir siekiant pagerbti tų laikų didvyriškai kovojusius tautiečius, Šalčininkų rajono savivaldybė organizavo iškilmingą šventę. Renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai. Sausio sukilimo kova vyko ir mūsų rajono žemėse, o jo pėdsakus rasime, pavyzdžiui, Eišiškėse. 1863 m. Eišiškių parapijos vikaras Juzef Horbačevski pirmasis Lydos apskrityje paskelbė Laikinosios nacionalinės vyriausybės Manifestą. Jo vadovaujami sukilėliai prisijungė prie Liudviko Narbuto būrio. Kartu su jais buvo dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, Adomo Mickevičiaus, Julijaus Slovackio, Juozapo Ignato Kraševskio kūrinių iliustratorius.
Renginys prasidėjo šv. mišiomis Eišiškių Kristaus Karaliaus žengimo į dangų bažnyčioje. Klebonas kun. Tadeuš Matulianec meldėsi už Sausio sukilimo dalyvius, o taip pat už ištremtus į Sibirą žmones, kad gerasis Dievas suteiktų jiems amžiną gyvenimą, kad jų tikėjimas būtų mums pavyzdžiu, kaip reikia rūpintis Tėvynės gerove.
Po pamaldų iškilmės persikėlė prie paminklo 1863 – 1864 metų sukilimo dalyviams, įrengto Eišiškių miesto centre. Prie 2016 m. atidengto simbolinio varpo, pritvirtinto prie dviejų granitinių obeliskų, simbolizuojančių dvi sukilime kartu kovojusias tautas – lietuvių ir lenkų, kaip garbės sargyba dalyvavo S. Rapolionio gimnazijos mokiniai. Čia įvyko vainikų padėjimo ceremonija. Juos padėjo Lenkijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Tomasz Rzymkowski, Lenkijos Respublikos Ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė – konsulė, skyriaus vedėja Irmina Szmalec, Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, vicemerė Ana Jesvilienė ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo, LR Seimo narė Beata Petkevič, Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun, S. Rapolionio gimnazijos direktorė Danuta Zuzo ir Eišiškių gimnazijos direktorius Robert Sliževski, Šalčininkų lenkų trečiojo amžiaus universiteto nariai.
Vėliau šventės dalyviai rinkosi Eišiškių laisvalaikio ir verslo centre, kur įvyko koncertinė jubiliejinių iškilmių dalis. Prieš artistų pasirodymą į publiką kreipėsi renginio svečiai. Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič pabrėžė, kad Sausio sukilimas yra vienas iš lenkų tautinės tapatybės elementų. Šis istorinis įvykis amžiams pakeitė lenkų patriotines nuostatas. Pagerbdami Sausio sukilėlių patriotinį atsidavimą ir kilnią auką, grąžiname skolą daugeliui lenkų, kurie nedvejodami kovojo gindami laisvę, kartų.
– Šalčininkų rajone puoselėjame Sausio sukilimo dalyvių atminimą. Atminimo pavyzdžiu yra, pavyzdžiui, Eišiškėse – paminklas sukilėliams, Kalesninkų gimnazija savo globėju pasirinko Liudviką Narbutą, Butrimonių bažnyčioje pamatysime dar vienam sukilimo vadui Bolesvavui Kolyškai skirtą atminimo lentą, Šalčininkuose stovi paminklas Konstantinui Kalinauskui, kryžius Rūdninkų girioje, turime Dalevskių gatvę. Šiuo žmones prisimename ne tik per šventes, nes taip matome didžiulę mūsų bendruomenės kūrimo prasmę, – kalbėjo meras Zdzislav Palevič.
Lenkijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Tomasz Rzymkowski į savo kalbą įtraukė daug asmeninių apmąstymų, susijusių su Sausio sukilimu, taip pat padėkojo susirinkusiems už lenkiškumo dvasios puoselėjimą šiame krašte.
Lenkijos Respublikos Ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė – konsulė, skyriaus vedėja Irmina Szmalec kreipėsi į publiką su prašymu nenustoti gerbti vietos istoriją ir didvyriškų protėvių atminimą.
Po svečių pasisakymų susirinkusių laukė koncertas „Vilties kibirkštis“, kuriame pasirodė vokalinis-vaidybinis ansamblis „Sonanto“ iš Lenkijos, Julija Stupnianek-Kalėdienė (sopranas) ir Julian Germanovič (fortepijonas) iš Vilniaus. Už turiningą pasirodymą gausiai susirinkusi publika apdovanojo juos nuoširdžiais aplodismentams.