Žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“, kurią aplankė daugelis Trakų rajono savivaldybės jaunuolių, buvo pateikti svarbiausi dalykai apie stojimą į aukštąsias mokyklas. Parodoje vykusioje konferencijoje „Studijų Lietuvoje aktualijos“ švietimo atstovai priminė būsimiems studentams, kaip vyksta bendras priėmimas į aukštąsias mokyklas, kokie yra nauji stojimo reikalavimai, kaip švietimo reformos paveiks stojimą į aukštąsias mokyklas.
Štai keletas reikalavimų, atsiradusių naujovių, ekspertų patarimų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, besiruošiantiems studijuoti aukštojoje mokykloje:
1. Stojimą į aukštąsias mokyklas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Šiemet bendrasis priėmimas vyks į 19 Lietuvos universitetų – 14 valstybinių ir 5 privačius – bei į 22 kolegijas: 12 valstybinių ir 10 privačių. Bendrasis priėmimas startuoja birželio 1 dieną, prašymų teikimas nutraukiamas liepos 19 dieną. Priėmimas vyksta trimis etapais. Prašymai stoti į universitetą ar kolegiją priimami tik internetu www.lamabpo.lt. Čia taip pat galima rasti detalią informaciją, kada ir kokiais etapais vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas, kokius dokumentus reikia pateikti, konkursinio balo skaičiuoklė, stojimo terminai bei kita svarbi informacija.
2. Padidintas minimalus stojamasis balas. Pirmą kartą nustatytas mažiausias konkursinis stojamasis balas į valstybės finansuojamas vietas: universitetuose – ne mažiau nei 3, kolegijose – ne mažiau 1,6.
3. Nemokamas mokslas išlaikiusiems 3 brandos egzaminus. Norint gauti valstybės finansuojamą vietą neužtenka atitikti minimalų konkursinį balą, bet privaloma būti išlaikius bent 3 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros: valstybinį – jeigu stojama į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stojama į kolegijas; užsienio kalbos: anglų, vokiečių ar prancūzų, matematikos (išskyrus stojančiuosius į menų studijas).
Jei stojama į meno programas, reikia laikyti stojamąjį egzaminą. Jei stojama į švietimo ir ugdymo programas, yra vertinama stojančiojo motyvacija. Gali tekti atlikti ir specialius testus, kurių reikalaujama siekiant tapti, pavyzdžiui: pilotais, žurnalistais ir pan. Stojantys į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose, gali būti ir neišlaikę 3 valstybinių brandos egzaminų, bet privalo atitikti mažiausią stojamąjį balą: į universitetus ne mažesnį kaip 3, o į kolegijas ne mažesnį nei 1,6.
4. Daugiau studentų galės mokytis nemokamai. Švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno teigimu, kasmet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas mažėja, o šiemet pakėlus ir stojimo kartelę, studentų, stojančių į valstybės finansuojamas vietas gali dar labiau sumažėti. Tačiau valstybės finansavimas studijoms išlieka toks pat kaip ir 2016 metais. Tai reiškia, kad daugiau studentų galės studijuoti nemokamai.
„Planuojame, kad tik 30 proc. būsimų studentų turės mokėti už mokslą, nes yra tokių studijų programų, kaip medicina ar aviacija, kurios yra labai brangios ir valstybė jų negali finansuoti. Daugelyje studijų krypčių, sričių, studijos praktiškai visiems bus nemokamos, nes yra tikrai daug valstybės finansuojamų vietų“, – tvirtino G. Viliūnas.
5. Plečiama parama geriausiems už mokslą mokantiems studentams. Nuo šiol studijų kainos mokantiems už mokslą kompensavimas bus vykdomas kas metus, o ne kas dvejus, kaip vyko iki šiol. Studijų kainos kompensaciją galės gauti ne tik bakalauro pakopos studentai, bet ir magistrantai.
6. Į kai kurias pedagogines programas stojimas nebus organizuojamas. Švietimo ir mokslo viceministro G.Viliūno teigimu, šiemet priėmimas į mokytojų rengimo programas bus mažesnis nei pernai. Prioritetas pagal savivaldybių deklaruotą poreikį bus teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagalbos mokiniui specialistų rengimo studijoms, o į kai kurias programas stojimas net nebus organizuojamas. Stojantieji į ugdymo mokslų studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, turės laikyti motyvacijos įvertinimą. Už teigiamą įvertinimą bus pridedami 1 arba 2 balai.
7. Įstojus į universitetą A gali būti, kad bus baigtas universitetas Z. Švietimo ir mokslo ministerija ketina vykdyti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką. Kiek universitetų išliks, kiek bus sujungtų, konkrečiai dar nėra nuspręsta. Ministerija tikina, kad tiek būsimiems studentams, tiek jau studijuojantiems, tikrai nereikia nerimauti dėl būsimo aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkymo. Stojantieji dar iki stojimo sužinos, kokios aukštosios mokyklos išliks, kokios bus sujungtos.
„Nė vienam, kuris įstos į aukštąsias mokyklas, sąlygos nepablogės ir nepažeis jų interesų. Visos studijų programos, į kurias bus paskelbtas priėmimas, vyks ir bus garantuotas jų tęstinumas. Gali įvykti taip, kad jūs įstosite į universitetą A, bet baigsite universitetą Z, nes tuo metu jis bus sujungtas. Bet nė viena aukštoji mokykla nebus tiesiog mechaniškai uždaryta. Tikrai nebus taip, kad staiga atsidursite akligatvyje. Drąsiai stokit į visus universitetus ir kolegijas“, – sakė G. Viliūnas.
8. Galima gauti stipendijas ir valstybės remiamas paskolas. „Jei įstosite į valstybės nefinansuojamą vietą, nėra didžiulė problema. Per Valstybinį studijų fondą yra teikiamos valstybės remiamos paskolos, kurių teikimo sąlygos yra tikrai geros. Galite gauti paskolą be jokio užstato ir visoms studijoms, o ją grąžinti pradėsite tik pabaigę studijas. Paskolą galima grąžinti per penkiolika metų“, – pasakojo Valstybinio studijų fondo direktorius Ernestas Jasaitis.
Tai ne vienintelė parama, kurią teikia Valstybinis studijų fondas. Šis fondas teikia ir studijų stipendijas, socialines stipendijas, organizuoja studijų kainų kompensavimą, tikslinę išmoką neįgaliems studentams. Apie valstybės remiamas paskolas ir kitas studijų stipendijas daugiau galima sužinoti www.vsf.lrv.lt.
9. Ne vienam abiturientui kyla klausimas: ar baigus studijas lengvai įsidarbinsiu? Švietimo ekspertai abiturientams pataria stebėti darbo rinką, žiūrėti kokios specialybės yra paklausios.
„Renkantis studijų programas, reikia atsižvelgti, kokių specialistų poreikis yra darbo rinkoje. Daugiausia studentai renkasi IT studijų programas, šių programų absolventai neturi problemų įsidarbinti darbo rinkoje. Technologinių mokslų absolventai taip pat įsidarbina lengvai, jų darbo atlyginimai dideli, tačiau technologijų mokslų programos yra nepaklausios“, – sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas.
Anot MOSTA atstovo, medicina ir programų sistemos yra populiariausių studijų programų sąrašo viršuje. Šias programas baigusieji taip pat lengviausiai įsidarbina. „Tikrai moksleiviams reikia stebėti profesijų paklausą, orientuotis, kas vyksta darbo rinkoje ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dabar daug duomenų apie darbuotojų atlyginimus, įsidarbinimo galimybes yra prieinama internete, darbo biržoje, viską galima ir reikia pasižiūrėti“, – teigė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.
10. Būtina atsižvelgti į studijų programų vertinimus. Pasak Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorės Noros Skaburskienės, būsimi studentai turėtų klausytis ir atsižvelgti ne tik į studijuojančiųjų ir jau studijas baigusių nuomonę apie tam tikras studijų programas, aukštųjų mokyklų kokybę, bet ir pasirinkus konkrečias programas, pasižiūrėti jų vertinimo išvadas. Studijų kokybės vertinimo centro internetinėje svetainėje www.skvc.lt yra daugelio studijų programų vertinimai.
„Jūs galite palyginti, kaip ekspertai toje pačioje kryptyje vertino skirtingų aukštųjų mokyklų programas ir pagal tai rinktis, o rinkdamiesi studijas užsienyje būkite dar atidesni. Švietimo sistemos užsienyje be galo skiriasi. Turėtumėte pažiūrėti, ar jūsų pasirinkta aukštoji mokykla tikrai turi teisę vykdyti studijas ir teikiamą laipsnį, ar tikrai baigę bakalauro studijas, jūs galėsite toliau tęsti studijas toje šalyje“, – patarė N. Skaburskienė.
Dažnai aukštosios mokyklos skelbia tik geriausius savo pasiekimus, statistiką, norėdamos palaikyti teigiamą savo įvaizdį. Todėl, anot Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, norint teisingai pasirinkti aukštąją mokyklą, reikia atsižvelgti ne tik į tai, ką siūlo aukštoji mokykla, bet ką apie ją mano, bei ar ja patenkinti mokykloje studijuojantys ar ją jau pabaigę absolventai.
11. Sprendimą priimkite savarankiškai. „Aukštųjų mokyklų skaičius mažės, bet jūsų svarbiausia užduotis, moksleiviai, išsirinkti studijų kryptį, pasirinkti savo kelią ir kiek įmanoma, per likusį laiką kuo geriau pasiruošti egzaminams ir puikiai juos išlaikyti. Nepamirškite mąstyti savarankiškai. Kartais būna, kad jaunuoliai tėvams atiduoda visus savo LAMA BPO prisijungimus, tėvai viską užpildo ir patys išrenka studijų programą. Taip daryti nederėtų. Žinoma, tarkitės su tėvais, su klasiokais, draugais, mokytojais, vyresniais broliais, seserimis, bet sprendimą priimkite patys“, – patarė LAMA BPO prezidentas.
Kreipkitės į mokyklose dirbančius profesinio orientavimo (ugdymo karjerai) koordinatorius, kurie patars ir suteiks išsamesnę informaciją apie stojimo sąlygas ir naujus reikalavimus.
Trakų rajono savivaldybės informacija
