– Šiandien prastas oras, labai prastas, o štai prieš 50 metų, mūsų vestuvių dieną, buvo gražu, – taip sako Jonas Michalkevičius, išėjęs pasitikti atvykusių svečių.
Lapkričio 20 d. Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Galina Rogoža ir Šalčininkų seniūnijos seniūnas Miroslav Neverkevič su auksiniu vestuvių jubiliejumi atvyko pasveikinti Mikantonyse gyvenančių Jadvygos ir Jono Michalkevičių.
– Džiaugiamės, kad turime tokią gražią progą. Kiekvienas auksinis jubiliejus turi turtingą simboliką ir atskleidžia, jog meilė – tai už laiką ilgesnė vertybė, o šeima – tai tokia tvirta bendruomenė, kurianti visuomenės pamatus. Kiekvienas gyvenimo kelias kupinas laimės ir iššūkių. Džiugina, kad tokiu keliu Jūs ėjote ir einate kartu. Gerbiate ir vertinate vienas kitą, džiaugiatės tuo ką turite. Linkime Jums sveikatos, stiprybės, laimės ir džiaugtis tuo, ką turite ir tuo, kas dar priešakyje, – pasakė vicemeras Valdemar Sliževski sveikindamas jubiliatus.
Prieš 50 metų pora užregistravo santuoką Šalčininkų civilinės metrikacijos skyriuje, o Dievo akivaizdoje santuokos priesaikos žodžius ištarė Šalčininkų bažnyčioje. Šiandien abu sako, kad pragyventų metų lyg nebuvę, viskas prabėgo nepastebimai.
– Tarnybinis romanas. Mūsų santykiai prasidėjo darbe. Mano vyras tuo metu jau dirbo Akmenynės kolūkyje zootechniku, o aš kiek vėliau atėjau dirbti į kolūkio buhalteriją po studijų. Taip ir prasidėjo. Kritome vienas kitam į akį, – prisimena ponia Jadvyga. – Kai jis pasiūlė tekėti, sutikau, tačiau rašyti prašymą santuokai užregistruoti Jonas ėjo vienas, su mano pasu. Aš tuo metu neakivaizdžiai studijavau Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) ir važiavau į sesiją, atvykusi užsiregistravau bendrabutyje ir paštu išsiunčiau jam savo pasą, – atvirauja ji.
Vestuvių dieną jaunoji pasipuošė dailia savo mamos siūta vestuvine suknele, o jos vyras užsidėjo kostiumą. Lydimi gausaus pulko pabrolių, pamergių ir liudininkų Jonas ir Jadvyga Michalkevičiai pradėjo vedybinį gyvenimą, atšventę linksmas vestuves iš pradžių jaunosios, po to jaunojo namuose. Po vestuvių pora apsigyveno pono Jono tėvų namuose, kuriuos dar 1939 m. statė jo tėvas, žuvęs 1944 metais.
Čia Michalkevičiams gimė dvi dukterys Irena ir Lilija, sūnus Jan. Vaikams užaugus šeima dar labiau pagausėjo, dabar seneliai džiaugiausi šešiais anūkais ir vienu proanūkiu. Per šventes šiuose namuose linksma – suvažiuoja net 14 asmenų. Ponia Jadvyga ruošia vaišes, tačiau ir vaikai atvažiuoja ne tuščiomis rankomis. Paklaustas, koks žmonos gaminamas patiekalas jam yra skaniausias, ponas Jonas atsako, kad sriuba. Ją galintis valgyti ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei.
– Anksčiau vaikai dažniau atvažiuodavo, kol jų pačių vaikai buvo mažesni. Dabar jaunimas eina į būrelius, daug laiko užima pamokos. Kiekvienas kažkuo užsiėmęs. Mes irgi dirbame. Geriau dirbti, negu nieko neveikti. Laikome vištas, auginame daržoves, puoselėjame namus ir aplinką, – pasakoja ponas Jonas.
Apie savo mamą ir tėvą švelniai atsiliepia ir duktė Irena, tądien atvykusi pas tėvus kartu su savo dukra Viktorija ir anūku Roku, o artimiausią šeštadienį į Mikantonis suvažiuos ir kiti vaikai, anūkai. Visi kartu sveikins tėvus su prasmingu santuokos jubiliejumi.
Gerbiami jubiliatai, džiaukitės vienas kito draugija, puoselėkite savo šeimos tradicijas, dovanokite savo vaikams rūpestį ir meilę, būkite sveiki. Pasimatysime per deimantines vestuves!
salcininkai.lt nuotr.
