Žemės ūkio vystymas ir gilių ūkininkavimo tradicijų puoselėjimas – vieni iš svarbiausių Vilniaus rajono prioritetų. Daugelį metų Vilniaus rajono ūkininkai ir savo tėvų pėdomis einantys vis jaunesni žemdirbiai išlaiko tvirtą ūkio plėtros pagrindą ir žemės ūkio veiklų gyvybingumą rajone.
2020 m. Vilniaus rajone buvo įregistruota 3 579 ūkių, 2021 m. šis skaičius pasiekė beveik 4 tūkstančius – 3 997 veikiantys ūkiai, įregistruoti 586 nauji ūkiai. Žemės sklypų skaičius siekia 18 207, o tai sudaro 14 797,38 ha plotą.
Vilniaus rajonui būdingi nedideli ūkiai, tačiau vyrauja ir stambūs, kuriuose dirbama žemė yra nuo 100 iki 500 ha. Jų Vilniaus rajone yra apie 73. Didesnių, nuo 500 iki 1 000 ha ūkių yra 7, labai stambių (virš 1 000 ha) – 2.
Ūkininkauja vis daugiau jaunų žmonių
Vilniaus rajone didėja ūkių, kuriuose dirba jauni ūkininkai (iki 40 m.). Iki 40 metų ūkininkų yra 949, nuo 40 m. iki pensinio amžiaus – 2 093, nuo pensinio amžiaus – 955.
Vilniaus apskrityje Vilniaus rajono savivaldybė pirmauja ne tik pagal jaunų ūkininkų skaičių, bet ir pagal ūkininkių moterų skaičių. Vilniaus rajone ūkininkauja 2 433 vyrai ir 1 564 moterys (žr. lentelę).
Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo R. Narunec, labai džiugu, kad jaunieji ūkininkai perima tėvų ūkininkavimo tradicijas ir kuria savo ūkius, dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programose, stengiasi modernizuoti savo ūkį, įsigyja naują techniką ir prisideda prie Vilniaus rajono žemdirbystės vystymo.
Populiariausios ūkio šakos
Vilniaus rajono teritorija užima 212 915 ha bendro žemės ūkio ploto, iš jų dirbama žemė – 97 869 ha.
2021 m. iš viso Vilniaus rajono teritorijoje žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo 3 605 subjektai. Kaip teigia Žemės ūkio skyriaus vedėjas R. Narunec, lyginant su 2020 m. duomenimis, Vilniaus rajone sumažėjo 182 subjektais. „Tokie pakeitimai dažniausiai vyksta dėl to, kad kai kurie gyventojai atsisako deklaravimo, kas vėliau atsispindi statistikos skaičiuose. Dauguma parduoda žemės sklypus, keičia žemės sklypo paskirtis į užstatymo zoną“, – sako R. Narunec.
2021 m. deklaracijos duomenimis, daugiausiai ūkininkų vysto augalininkystę – 2 007 ūkiai. Vyraujančia žemės ūkio kultūra išlieka javai. Augalininkystės ūkių šeimininkai daugiausiai augina kviečius, kurių siejamas plotas užima 10 522 ha žemės. Avižos sudaro 3 722 ha, grikiai – 2 974 ha, rapsas – 1 560 ha, miežiai – 1 473 ha. Mažiausiai Vilniaus rajone yra bulvių augintojų – 2021 m. deklaruotas ūkių plotas siekė vos 298 ha.
336 ūkiai užsiima gyvulininkyste. Gyvulininkyste besiverčiantys ūkiai dažniausiai augina avis. Taip pat populiarėja bitininkystė. Iš viso rajono bitininkai laiko virš 8 tūkst. bičių šeimų.
„VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Vilniaus rajone kasmet mažėja galvijų laikytojų. 2021 m. sausio 1 d. Vilniaus rajone buvo 577 galvijų laikytojai, kai 2017 ir 2018 metais šis skaičius viršijo tūkstantį. Gyvulininkystė reikalauja daug atsakomybės ir kiekvienais metais tampa vis nepatrauklesne žemės ūkio šaka“, – pastebi R. Narunec.
Mišrių ūkių Vilniaus rajone yra 1 559.
Dėmesys ūkininkams
Savivaldybė rūpinasi rajono ūkininkais, skatina ir palaiko žemdirbystę.
Savivaldybė prisideda prie žemdirbių gerovės, padėdama spręsti įvairias problemas. Ūkininkams patyrus nuostolius dėl nepalankių oro sąlygų – Savivaldybė taip pat ištiesia pagalbos ranką. 2019 m. dėl sausros Taryba pritarė sumažinti žemės mokestį 50 proc. gyventojams, 2019 m. deklaravusiems žemės ūkio pasėlius, už nuosavus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Vilniaus rajone. Tai buvo ne pirmas palankus sprendimas ir pagalbos rankos tiesimas rajono ūkininkams. Dėl sausros 2018 m. ir dėl lietaus pertekliaus 2017 m. Savivaldybė taip pat taikė lengvatas rajono žemdirbiams.
Vilniaus rajono seniūnijose dirbantys specialistai, atsakingi už žemės ūkio sritį, nuolat palaiko ryšį su žemdirbiais, pagelbėja kilus klausimams dėl Europos Sąjungos ir Kaimo rėmimo programos lėšų panaudojimo ir kt.
Daug dėmesio skiriama ir padėkoms ūkininkams už žemdirbystės tradicijų puoselėjimą bei sunkų darbą. Kiekvienais metais Derliaus švenčių metų yra dėkojama žemdirbiams už duonos dovaną. Savivaldybė taip pat organizuoja Artojų varžybas, kurių tikslas ne tik išsiaiškinti artojų meistriškumą, bet kartu ugdyti arimo įgūdžius, gerinti žemės arimo kokybę.
vrsa.lt
