Sinoptikams savaitgalį prognozuojant itin šaltus orus, ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus pasirūpinti savo saugumu – pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti užsnigtus kelius, o užklimpus atokioje vietovėje, bus sudėtingiau išsikviesti pagalbą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad šeštadienį nesnigs, temperatūra naktį kris iki 20–25, o pietiniuose ir vakariniuose rajonuose vietomis iki 16–19 laipsnių šalčio, dieną bus 13–18 laipsnių šalčio.
Sekmadienį sniego nenumatoma. Pūs šiaurės rytų vėjas, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 23–28, vakariniame pakraštyje 19–22 laipsniai šalčio, dieną 15–20 laipsnių šalčio.
Gelbėtojai sako, jei planuojamos ilgesnės kelionės, reikia pasirūpinkite šiltais drabužiais, įkrautu telefonu ir karštu gėrimu, reikėtų rengtis šiltai, keliais sluoksniais, užsidėti kepurę, šaliką, pirštines, avėti neperšlampamus, šiltus batus. Ypač svarbu apsaugoti atviras kūno vietas – veidą, ausis, rankas.
„Stenkitės lauke būti kuo trumpiau, o pajutę tinimą, skausmą ar odos pabalimą, nedelsdami grįžkite į šiltą patalpą. Nevartokite alkoholio – nors jis ir sukuria šilumos pojūtį, iš tiesų didina riziką sušalt. Didžiausia rizika per šalčius kyla senyvo amžiaus žmonėms, vaikams bei lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Pasidomėkite, ar jūsų artimiesiems, kaimynams nereikia pagalbos – galbūt jiems trūksta šilumos, maisto ar vaistų. Pastebėję gatvėje sušalusį žmogų, nedvejodami kreipkitės į skubiosios pagalbos tarnybas ryšio numeriu 112“, – ragina ugniagesiai gelbėtojai.
Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 °C laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Ugniagesiai įspėja, jog esant dideliems šalčiams būtina pasirūpinti ir savo namų saugumu: neperkaitinti krosnių, nelaikyti degių medžiagų prie krosnių, šildymo katilų, jų vamzdynų ar ant jų, nesinaudoti savadarbiais elektros šildymo prietaisais, nejungti kelių prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros, nerūkyti lovoje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet iki ketvirtadienio, šalyje jau kilo 751 gaisras (pernai tuo pačiu metu – 645), gaisrų metu žuvo 14 (7), išgelbėta 16 (8) žmonių. Gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 384 (231) gaisrai. Dažniausios gaisrų priežastys: krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai – 153 (86), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai – 71 (54), neatsargus rūkymas – 11 (19).
Artėjant stipriems šalčiams ir keičiantis ugdymo organizavimui mokyklose, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokias galimybes ir teises turi darbuotojai, auginantys vaikus. Darbuotojams, turintiems vaikų, teisės aktai numato papildomas garantijas, o darbdaviai turi užtikrinti galimybę lanksčiai organizuoti darbą susiklosčius šeiminėms aplinkybėms.
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai į mokyklą gali neiti 1–4 klasių mokiniai, o esant –25 °C ar žemesnei temperatūrai – visų kitų klasių mokiniai. Tokiais atvejais rekomenduojama organizuoti nuotolinį ugdymą (daugiau informacijos – Ministerijos interneto svetainėje).
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad darbdaviai, organizuodami darbą, privalo atsižvelgti į darbuotojų asmenines aplinkybes ir sudaryti galimybes derinti darbą su vaikų priežiūra. Jei dėl stiprių šalčių vaikas lieka namuose ir darbuotojas turi jį prižiūrėti, jis gali kreiptis į darbdavį ir prašyti taikyti, pavyzdžiui, darbą nuotoliu.
