Vilniaus miesto savivaldybė drauge su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus arkivyskupijos Caritu ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ imasi įgyvendinti „Būstas pirma“ programos pilotinį projektą, skirtą padėti benamystę patiriantiems asmenims. Europos sąjungoje ši programa jau pripažinta kaip geroji, pasiteisinusi praktika ir yra plačiai taikoma skirtingo dydžio miestuose. Lietuvoje – tai pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva, orientuota į ilgalaikius sprendimus – nuo stabilaus būsto suteikimo iki tęstinės, kompleksinės pagalbos teikimo, padedant žmonėms nuosekliai siekti savarankiško gyvenimo bendruomenėje.
Pastaruosius dvejus metus Vilniuje buvo tikslingai stiprinamas paslaugų, skirtų asmenims, patiriantiems benamystę, tinklas: tobulinamas laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikimo turinys bei procesai, užtikrinamos nemokamai siūlančios pavalgyti ir nusiprausti vietos skirtingose miesto lokacijose, didinamos žmonių galimybės gauti neatlygintinai drabužių ir avalynės.
Taip pat stiprinamas sveikatos priežiūros paslaugų spektras, įskaitant priklausomybių bei kitų psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų gydymą. Daug dėmesio skiriama efektyvesniam tarpinstituciniam bendradarbiavimui bei koordinuotam veikimui, didinama informacijos apie paslaugas sklaida. Visų šių pokyčių imtasi analizuojant praktikoje kylančius sunkumus bei rengiantis perimti gerąją patirtį, pagrįstą asmens įgalinimui reikalingu požiūriu.
„Programa „Būstas pirma“ papildys jau veikiančių paslaugų spektrą – atsiras ne tik galimybė asmenims gauti ilgalaikį būstą, bet plėsis socialinę įtrauktį užtikrinančios paslaugos. Neabejoju, kad keisis ir principai, kuriais iki šiol vadovavomės padėdami benamystę patiriantiems asmenims. Tai leis ne tik išbandyti terapiniu ryšiu pagrįstą koordinuotos pagalbos procesą, bet ir realiai padėti žmonėms, o mūsų projekto komandai suteiks galimybes identifikuoti tobulintinas vietas paslaugose bei jų įgyvendinimo procesuose“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.
Skaičiuojama, jog šiuo metu Vilniuje yra apie 600 asmenų, patiriančių benamystę, kurie naudojasi apnakvindinimo ar laikino apgyvendinimo paslaugomis mieste. Siekiant mažinti benamystę reikalinga koordinuota pagalba, kompleksinis požiūris į problemos sprendimą bei ilgalaikės, nuoseklios, asmenų poreikius atitinkančios paslaugos.
Daugiau informacijos apie Vilniuje teikiamas paslaugas žmonėms, patiriantiems benamystę, galima skaityti čia.
Stiprinamas paslaugų tinklas mieste
Pilotinio projekto metu Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja suteikti 10 būstų asmenims, patiriantiems benamystę. Planuojama, kad pirmieji keturi gyventojai į būstus įsikels dar šį mėnesį, o likusieji – šį rudenį.
„Šį pilotinį projektą vertiname kaip reikšmingą žingsnį pereinant prie ilgalaikės, į žmogų orientuotos pagalbos – siekiame ne tik suteikti saugų būstą, bet ir sudaryti realias sąlygas asmeniui grįžti į visuomenę. Juk už kiekvieno skaičiaus benamystės temoje yra žmogus ir jo istorija, todėl būstas turi tapti tvirtu atspirties tašku“, – sako „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė.
Siekiant užtikrinti ilgalaikius teigiamus pokyčius, šiuose būstuose gyvenantiems žmonėms bus teikiama įvairių sričių specialistų pagalba, apimanti socialines, sveikatos priežiūros paslaugos, konsultavimą, tarpininkavimą, socialinių bei darbo įgūdžių atkūrimą. Siekiant didinti būstų gyventojų įgūdžius bei skatinti integraciją į visuomenę, numatoma taikyti ir tam tikrą nuomos mokestį, priklausantį nuo asmens pajamų.
Pilotinio projekto metu kiekvieną darbo dieną socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros specialistai taip pat dirbs gatvėje, benamystę patiriančių asmenų susibūrimo vietose. Čia bus teikiama pagalba identifikuojant problemas, tarpininkaujant dėl kitų paslaugų teikimo bei nukreipiama pagalbos.
„Nuosekliai dirbdami su benamystę patiriančiais asmenimis matome, kad dalis žmonių taip ir lieka gatvėje, nes neišbūna nakvynės namuose, tuomet jiems tampa sunku pasiekti pagalbą. Ši situacija neskatina judėti pirmyn, priešingai – žmonės praranda viltį keisti savo situaciją. „Būstas pirma“ tą viltį grąžina ir leidžia mums pasiekti pačius pažeidžiamiausius.
Dienos centras bei darbas gatvėje su benamystę patiriančiais žmonėmis produktyviai papildo visą pagalbos sistemą. Tokiu būdu galima pasiekti žmones jiems įprastoje aplinkoje, užmegzti abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį ir suteikti pagalbą tiems, kurie nepasitiki institucijomis ar jų vengia. Labai svarbu, kad vykdydami šį projektą bendradarbiaujame su Vilniaus miesto savivaldybe – tai sukuria galimybes naujai iniciatyvai tapti dar tvaresne“, – sako Vilniaus arkivyskupijos Carito Laikinųjų namų vadovė Aida Karčiauskienė.
,,Būstas yra ypač svarbi socialinės politikos dalis ir pamatinė žmogaus teisė. Tai ne tik socialinio saugumo garantas, bet ir vieta, kurioje galime jaustis saugiai. Būtent todėl Lietuva yra Europos kovos su benamyste platformos nare – esame priėmę deklaraciją, kuria įsipareigojome stiprinti pagalbą benamystę patiriantiems asmenims, ieškoti naujų ir inovatyvių įtraukties būdų tiems, kam labiausiai reikia pagalbos. Gerai, jog Vilniaus m. savivaldybė sutiko vykdyti pilotinį ,,Būstas pirma“ programos projektą. Tikimės, kad remiantis gerąja jo įgyvendinimo patirtimi galėsime plėsti inovatyvias paslaugas ir kitose šalies savivaldybėse, o kartu keisti ir vis dar neretai stigmatizuojantį požiūrį į benamystę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Remiamasi tarptautine patirtimi
Programa „Būstas pirma“ remiasi tarptautine gerąja praktika. Pirminė šios programos idėja atsirado 1992 m. Niujorke, atkreipus dėmesį į labai dažnai į psichikos sveikatos institucijas patenkančius asmenis, patiriančius benamystę. Šiuo metu programa yra taikoma daugiau nei 20 šalių visame pasaulyje, daugiausia Europoje. Pavyzdžiui, Suomijoje, kur programa įgyvendinama nuo 2007 m., stebimi ženkliai mažėjantys benamystės rodikliai. „Būstas pirma“ programos efektyvumas mažinant benamystę stebimas ir tokiose šalyse kaip Airija, Danija, Jungtinė Karalystė.
Iniciatyva remiasi tuo, jog pirmiausia asmenims yra suteikiamas saugus nuolatinis būstas, nekeliant jokių išankstinių įsipareigojimų, susijusių su jo sveikatos būkle, įpročiais, ar socialiniais įgūdžiais. Kartu asmeniui siūloma individualizuota kompleksinė pagalba, padedanti spręsti socialines, sveikatos problemas, didinti profesines kompetencijas, stiprinti įgūdžius bei palaipsniui siekti kuo pilnavertiškiau integruotis į visuomenę.
Programos įgyvendinimo filosofija paremta paslaugų gavėjo laisvu pasirinkimu ir yra orientuota į ilgalaikį sveikimo procesą.
