Vilniaus miestas – vienintelis sparčiai augantis Lietuvos miestas. Atitinkamai išduodama ir daugiausia statybos leidimų, o statomi objektai – plotu žymiai didesni nei kituose miestuose. Tačiau spartus miesto augimas užprogramuoja ir vis sudėtingesnes problemas ateityje – žaliųjų erdvių trūkumą, transporto spūstis, socialinės infrastruktūros prieinamumą ir pan. Todėl, nors tikimasi kuo greitesnio statybos projektų vertinimo, planuojant miesto plėtrą reikia ypatingo kruopštumo ir plataus požiūrio į miestą, kad būtų galima išvengti ateities klaidų, kurios vėliau miestui labai brangiai kainuoja.
Vilniuje išduodama beveik du kartus daugiau leidimų nei Kaune
2023 m. Vilniaus mieste išduota 12 proc. visų išduotų statybos leidimų Lietuvoje, Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Tačiau plotu statomi pastatai sostinėje ženkliai viršija kitų miestų projektus: net trečdalis visų kvadratinių metrų leisti statyti Vilniaus mieste.
Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 1008 statybos leidimus. Nuo praėjusių metų kovo, 7 proc. statybos leidimų Vilniaus miesto savivaldybėje išduota iš pirmo karto, 17 proc. išduota iš antro karto, atlikus tam tikrus pakeitimus. Tuo pačiu laikotarpiu, 28 proc. projektinių pasiūlymų suderinta iš pirmo karto.
Nuo projektinių pasiūlymų patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo užtrunkama kiek daugiau nei pusmetį – apie 185 dienas. Panaši situacija ir kituose miestuose. Kaune ši procedūra užtrunka 162 dienas, Klaipėdoje – 187, Šiauliuose – 179, Panevėžyje – 191, Marijampolėje – 197, Alytuje – 157.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės specialistai nuogąstauja, kad projektų vertinimo laikas gali pailgėti, nes lapkričio 1 dieną numatyti esminiai pakeitimai dokumentų pateikimo sistemoje „Infostatyba“. Nors pokyčiai jau ant nosies, Aplinkos ministerija dar nesupažindinusi su pokyčiais savivaldybių specialistų.
Dažniausia atmetimo priežastys – netvarkingi dokumentai
Didžioji dalis teikiamų projektų Vilniuje atmetami dėl neteisingai pateiktų dokumentų: prašymai teikiami be privalomų dokumentų informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei projekto dokumentacijoje neteisingai nurodytų sklypų ir pastatų duomenų, trūkstamų reikiamų parašų ir pan. Svarbu paminėti, kad techninio projekto bei pateikiamos dokumentacijos apimtis yra itin didelė. Pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo techninio projekto bendroji dalis gali sudaryti 400 lapų, todėl tiek dokumentų rengimas, tiek jų tikrinimas užtrunka ir reikalauja kruopštumo.
„Tai, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami ne iš pirmo karto, rodo, kad mums rūpi, kokie projektai įgyvendinami mieste, kuria kryptimi plėtojamas miestas. Mes atstovaujame viešąjį interesą – gyventojų poreikius. Vertiname architektūros kokybę, susisiekimo galimybes, želdynus, viešųjų paslaugų prieinamumą, žvelgiame plačiau – kokį miestą kuria tie projektai, kaip jie atrodo visumoje“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė. Ji pridūrė, kad sostinėje miesto plėtros ir statybos mastai – ženkliai didesni nei kituose miestuose, todėl ir specialistams tenka didesnis krūvis.
Dauguma plėtotojų linksta kalbėti, jog ilgesni statybos leidimų procesai išbrangina projektus ir kaina kyla patiems vartotojams. Vis dėlto, anot L. Kairienės, skubėjimas lemia nekokybiškų projektų „praleidimą“. O ilguoju laikotarpiu nekokybiška aplinka patiems gyventojams kainuoja daugiau.
Aukšti standartai
Vertinant projektus Vilniaus miesto savivaldybės architektūros skyrius ir vyriausios architektės biuras remiasi Architektūros įstatyme numatytais architektūros kokybės kriterijais, kurie reikalauja: 1) urbanistinio integralumo; 2) atitikties darnaus vystymosi principams; 3) statybos ir kuriamos aplinkos kokybės (ergonomiškumo), ilgaamžiškumo; 4) inovatyvumo; 5) nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo; 6) aplinkos pritaikymo visiems visuomenės nariams – universalaus dizaino principų taikymo, užtikrinant žmonių srautų judumą ir projektuojamų objektų prieinamumą; 7) vientisos architektūrinės idėjos; 8) funkcionalios pastato struktūros kūrimo; 9) estetikos; 10) sprendimų racionalumo, įvertinus statinio projektavimo ir projekto realizavimo kainos santykio optimalumą.
Ne tik formalus, tačiau ir kokybinis projektų vertinimas, reikalauja kruopštaus įsigilinimo į projektus, kas taip pat užima laiko.
Ydinga Perkūnkiemio plėtra
Vyriausioji architektė pabrėžia, kad savivaldybė atsakingai vertina projektus ir negali pro pirštus žiūrėti į rengiamus projektus, jei jie tik minimaliai atitinka esamus Statybos reglamentus.
„Turime tokių pavyzdžių, kaip Perkūnkiemis. Leidimai buvo išduodami gana lengvai, džiaugiantis verslo investicijomis. Tačiau ką užprogramavo ši beatodairiška ir neapgalvota plėtra? Trūksta želdynų, mokyklų, darželių, kitos infrastruktūros. Ir mes dabar jau ne vienerius metus bandome taisyti šias klaidas – planuojame ugdymo įstaigas, naujus skverus ir žaliąsias erdves, sprendžiame automobilių stovėjimo problemą. Miestui tai daug kainuoja“, – kalba vyr. architektė.
Taip pat dažni atvejai, kai statytojai siekia statyti tai, kas negalima pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ar teisės aktų nuostatas. Gyvenamieji namai projektuojami vadinant juos viešbučių, administracinės, poilsio paskirties pastatais, taip pat projektuojami vienbučiai gyvenamieji namai, kurių planinė struktūra lengvai pritaikoma daugiabučiam gyvenamajam namui, taip pat gyvenamieji namai projektuojami juos vadinant pagalbinio ūkio pastatais, kūrybinėmis dirbtuvėmis ir panašiai.
Anot vyriausiosios miesto architektės, atsakingas verslas supranta, kad kruopščiai parengtas ir į gyventojų interesus atsižvelgiantis projektas su žaliosiomis erdvėmis, svetingais ir atvirais pirmaisiais aukštais, žmogišku masteliu sukuria didesnę vertę ne tik miestui, bet ir paties plėtotojams.
„Visi pastatai yra skirti žmonėms ar tam tikrai žmonių veiklai. Todėl pirmiausia reikia pažvelgti ne tik į kvadratų skaičių, bet į visumą ir kaip tas projektas prisideda prie kokybiškos aplinkos kūrimo žmonėms“, – apibendrina L. Kairienė.
