Praėjusių metų gegužę Bulgarija ir Portugalija kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ iniciavo tarpvalstybinių bendrų veiksmų dienas (JAD), skirtas kovai su suklastotų prekių kontrabanda prie ES išorės sienų. Per 11 dienų trukusią operaciją, sulaikyta per 1,3 mln. padirbtų produktų, iš kurių daugiau nei ketvirtadalis buvo pripažinti pavojingais. Tarp jų rasta ir nelegalių pesticidų, kurie, naudojami žemės ūkyje, gali pakenkti tiek galutinio produkto vartotojui, tiek ir gamtai.
28 proc. gaminių – pavojingi
2024 m. gegužės mėnesį publikuota Frontex, EMPACT ir EUIPO ataskaita paskelbė, kad praėjusiais metais 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių bei atsakingų bendrijos institucijų vykdė specialią operaciją prieš nelegalią ir padirbtą produkciją. Jos metu per 11 dienų sulaikyta per 1,3 milijono padirbtų gaminių, kurių bendra vertė siekė per 33 milijonus eurų. Operacijos metu išsiaiškintos pagrindinės klastočių kilmės šalys: suskaičiuota, kad net 61 proc. šių nelegalių prekių buvo pagaminta Turkijoje, o dar 29 proc. gaminių buvo pagaminti Kinijoje. Šios dvi šalys sudaro 90 proc. visų į Europos Sąjungą patenkančių klastočių rinkos.
Vykdant operaciją prie rytinių Europos Sąjungos valstybių sienų paaiškėjo, kad net 28 proc. į ES valstybes bandytos įvežti nelegalios produkcijos yra pavojingi ar potencialiai pavojingi. Tarp šios kategorijos gaminių išskirti tabakas, vaistai, žaislai, įvairios automobilių dalys, sėklos bei falsifikuoti ar Europos Sąjungoje draudžiami naudoti pesticidai. Kaip pastebima ataskaitoje, tokių draudžiamų ar neaiškios kokybės pesticidų naudojimas gali sukelti žalą ne tik žmogui, bet ir aplinkai, į kurią jie patenka.
Lietuva pagal nelegalių pesticidų naudojimą blogiausiųjų penketuke
Nors šio projekto metu netirta, kuriose ES šalyse nugula daugiausia klastočių, asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė teigia, kad bent jau pagal nelegalius ar falsifikuotus pesticidus, Lietuva yra viena iš ES antirekordininkių, nuolat patenkanti tarp penkių valstybių, kuriose nelegalių produktų naudojama daugiausiai.
„Skaičiuojama, kad Lietuvoje nelegalių pesticidų rinka sudaro 17 – 23 proc., kai ES vidurkis yra apie 10 – 13 proc. Todėl galima teigti, kad pagal šiuos rodiklius esame arčiau Lotynų Amerikos ar Afrikos šalių, kur nelegalūs produktai sudaro apie ketvirtadalį rinkos”, – sako Z. Varanavičienė.
Ji tikisi, kad ateityje situacija pagerės dėl neseniai priimtos ES direktyvos, kuri numato baudžiamąją atsakomybę asmenims, besiverčiantiems nelegalia prekyba pesticidų klastotėmis.
„Griežtesnės bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo grėsmė, turėtų mažinti šešėlį. Tačiau svarbu ne tik turėti būtinus teisės aktus, bet ir vykdyti kontrolę. Todėl tikimės, kad Seimas priims neseniai Žemės ūkio ministro inicijuotus augalų apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie aiškiau apibrėžtų pesticidų falsifikatus ir įgalintų Valstybinę augalininkystės tarnybą vykdyti nelegalių produktų kontrolę bei leistų jai pašalinti iš rinkos tiek neaiškios sudėties gaminius, tiek ir nežymėtas klastotes“, – teigia Z. Varanavičienė.
Vežami ne tik produktai, bet ir pakuotės
Šioje ataskaitoje pateikiama informacija, kad operacijos metu pareigūnai konfiskavo tiek neženklintus produktus, tiek ir suklastotas pakuotes bei iš anksto paruoštas etiketes. Tai parodo, kad klastotojai siunčia atskiras prekių dalis į ES valstybes, kuriose jos komplektuojamos specialiuose sandėliuose. Taip nusikalstantys asmenys siekia būti sunkiau susekami ir bando išvengti atsakomybės už vykdomas nusikalstamas veikas.
Tai pagrindžia ir operacijos metu išaiškinta, Italijoje veikianti nelegali gamykla, gaminanti drabužių klastotes. Nustatyta, kad jos darbuotojai buvo nelegalūs migrantai, neturintys teisėto statuso gyventi ir dirbti šalyje, o jų asmens dokumentus konfiskavo gamyklos operatoriai. Kaip rašoma operacijos ataskaitoje, atrasta informacija dar kartą įrodo, kad gaminių klastojimas nėra vien tik ekonominis nusikaltimas. Šioje veikloje gausu išnaudojimo, nelegalaus darbo bei organizuoto nusikalstamumo. Ataskaitoje ES valstybėms narėms siūloma viešinti šiuos atvejus, kad vartotojai įsigytų kuo mažiau klastočių ir to nežinodami neremtų nelegalios veiklos.
Panašių sandėlių, tik susijusių su pesticidų perpilstymu, būta ir mūsų šalyje. Pasak, Z. Varanavičienės, 2020 m. FNTT atskleistas nelegalus kontrabandinių pesticidų perpakavimo sandėlis Šiauliuose, iliustruoja, kad Lietuva yra ne tik klastočių vartotoja, bet ir jų platintoja.
„Beveik 6 tonos neregistruotos produkcijos rastos Šiauliuose, puikiai parodo, kad ir Lietuvoje šios produkcijos yra apstu. Juodoji pesticidų rinka Lietuvoje klesti, tad būtina imtis priemonių, kad šiuos procesus sustabdytume”, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė.
Visgi ataskaitą pateikę pareigūnai įžvelgia ir pozityvių šios operacijos aspektų. Vienas iš jų – greitas informacijos dalijimasis ir bendradarbiavimas tarp viešojo sektoriaus institucijų ir privataus sektoriaus. ES sukūrė keletą prekių ženklų savininkams skirtų priemonių, padedančių muitinėms ir teisėsaugos institucijoms atpažinti klastotes. Tačiau, kad šios priemonės tinkamai veiktų, jomis turi naudotis ir pačių prekės ženklų savininkai.
