Vyriausybė trečiadienį pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis numatomos geresnės sąlygos darbuotojams, susidūrusiems su sveikatos problemomis, plečiamos galimybės pameistrystei, ilginamas laikotarpis, kuriam galima įdarbinti darbuotoją projektiniam darbui.
Pataisos parengtos atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos, socialinių partnerių ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) siūlymus. Nors POLA geresnės teisinės apsaugos siekia konkrečiai onkologiniams ligoniams, rengiant pataisas nuspręsta jų neišskirti ir siūlyti palankesnes nuostatas su įvairiomis sveikatos problemomis susiduriantiems asmenims. Darbuotojams Darbo kodekso nuostatos dėl sveikatos būklės būtų taikomos, kai jie darbdaviui pateiktų gydytojo pažymą.
Susidūrusiems su sunkiomis sveikatos problemomis
Didesnė išeitinė išmoka. Pataisomis siūloma nustatyti, kad kai darbuotojas dėl savo sveikatos nebegali eiti pareigų ar nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, kurios atitiktų jo sveikatą, jam mokama tokia išeitinė išmoka:
– jeigu darbo santykiai truko trumpiau nei metus – 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu – pusės mėnesio);
– jeigu darbo santykiai truko ilgiau nei metus – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu – mėnesio);
Atostogos ir darbas nuotoliniu būdu dėl sveikatos būklės. Sveikatos problemų turintys asmenys, savo ligą pagrįsdami pažyma iš sveikatos priežiūros įstaigos, galėtų ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Tokiu atveju darbdavys taip pat privalėtų tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines ar nemokamas atostogas.
Diskriminacija dėl sveikatos būklės. Siūloma nustatyti, kad žmogaus negalima diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Darbdavys privalėtų žmonėms, turintiems sveikatos problemų, kaip ir visiems kitiems darbuotojams:
– taikyti vienodus priėmimo į darbą kriterijus ir sąlygas;
– sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją;
– taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus;
– už tokį patį darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
– imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo, diskriminacijos, persekiojimo, būtų apsaugotas, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos.
Nauja galimybė daugiau nei 80 proc. Lietuvos įmonių
Pameistrystė. Statistikos departamento duomenimis, apie 82 procentai įmonių Lietuvoje yra labai mažos, tai reiškia – iki 9 darbuotojų. Šiuo metu tokio dydžio įmonės negali darbuotojų įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį – Darbo kodekse nustatyta, kad galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti dešimtadalio visų galiojančių darbo sutarčių. Tai reiškia, kad 1 pameistrystės sutartį sudaryti gali tik tokia įmonė, kuri jau turi bent 10 darbuotojų.
Pameistrystė, kai į darbą priimamas asmuo, siekiantis darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją, kompetencijų ar profesinių įgūdžių, nėra labai populiari, tačiau tokių sutarčių daugėja – 2017 m. antrąjį pusmetį tokių sutarčių sudaryta 155, 2019 metų pirmąjį pusmetį – jau 321.
Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti, kad jeigu darbdavys turi iki 10 darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės sutartį. Toks pakeitimas sudarytų galimybes pameistrystei daugiau nei 80 procentų visų Lietuvos įmonių.
Projektinio darbo sutartis. Kai darbuotojas įdarbintas konkrečiam projektui įgyvendinti, administruoti ar pan., jo darbas pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą negali trukti ilgiau nei 2 metus – nepriklausomai nuo to, ar jis dirba pagal projektinio darbo sutartį arba pagal susitarimą dėl projektinio darbo. Pastarasis susitarimas galioja, kai žmogus įmonėje jau dirba, bet prisiima ir projekto vykdymą.
Tačiau praktikoje pastebėta, kad projektai paprastai trunka ilgiau nei 2 metus, todėl tokiam laikotarpiui įdarbinti darbuotoją nepakanka. Siūlymas Darbo kodekso pataisose – projektinio darbo sutartis, atsižvelgiant į projekto trukmę, galės būti iki 5 metų.
Darbo sutarties nutraukti neįmanoma, nors darbdavio jau nebėra
Pareigybės, dėl kurių rengiamas konkursas. Kai ketinama priimti darbuotoją į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas arba kai jam keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas.
Tokie konkursai, pavyzdžiui, vykdomi valstybės ar savivaldybių įmonėse. Pareigybių sąrašą, dėl kurių organizuojami konkursai, ir organizavimo tvarką tokiu atveju nustato Vyriausybė. Tačiau yra įstaigų, kuriose pareigybių konkursų specifiką nustato specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Muziejų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas ir panašiai. Tiesa, šie įstatymai dažniausiai reglamentuoja įstaigų vadovų konkursus, o kitų pareigybių konkursai lieka nereglamentuoti. Darbo kodekso pataisomis siūloma, kad tokiu atveju kitų pareigybių konkursų organizavimo tvarką reglamentuotų Vyriausybė.
Taip pat siūloma numatyti galimybę sudaryti terminuotą darbo sutartį iki konkurso. Tai išspręstų problemą, kai reikalingas darbuotojas į pareigybę, kuriai turi būti organizuojamas konkursas, o nuo konkurso paskelbimo iki darbuotojo priėmimo į darbą praeitų 2–3 mėnesiai.
Darbo sutarties nutraukimas likvidavus ar perdavus verslą. Kai darbdavys likviduojamas, siūloma leisti nutraukti darbo sutartį ir su nėščiomis moterimis bei tėvais, turinčiais vaikų iki 3 metų, nes nebelieka vienos iš šalių – darbdavio.
Kai verslas perduodamas, draudžiama ne tik keisti darbuotojų darbo sąlygas, bet ir atleisti besilaukiančias darbuotojas ir turinčius vaikų iki 3 metų. Dėl to šiuo metu galimos situacijos, kai nors darbuotojai ir nesutinka tęsti darbo santykių, darbdavys negali jų atleisti. Pataisomis siūloma atvejais, kai darbuotojas, turintis vaikų iki 3 metų, nesutinka toliau dirbti perdavus verslą (nors darbo sąlygos ir nesikeičia), leisti darbdaviui jį atleisti.
Darbo ginčių nagrinėjimas. Pataisomis siūloma numatyti, kad darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos tokiais atvejais:
– kai reikalavimas jau buvo išnagrinėtas;
– ieškovas atsisakė reikalavimų;
– nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai.
Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė. Į Darbo kodeksą iš tvarkos aprašo „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo” siūlomas perkelti sąrašas kriterijų, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė.
Laikinojo įdarbinimo įmonės laikinai įdarbina darbuotojus, atrinktus pagal užsakovo keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, įmonei susidūrus su didesniu sandėlio darbuotojų poreikiu Kalėdų laikotarpiu, ji kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmonę, o ši pasiūlo laikinųjų darbuotojų.
Siūlomoms Darbo kodekso pataisoms dar turės pritarti Seimas.
SADM inf.
